Nauji metai, nauji Naujininkai

Vilnius – ypatingas miestas, įkvėpęs daug čia kūrusių ir kuriančių žmonių. Kaip muzikos mylėtoja ir dažnai apie ją rašanti žurnalistė neatsispyriau pagundai pasidomėti, kiekgi dainų apie Vilnių sukurta. O kiek jų sudainuota apie Vilniaus rajonus? Tokių radau nemažai. Net legendinė „Foje“ parašė dainą apie Antakalnio mokyklą. Antakalnis – mėgstamas atlikėjų, tačiau jaunus muzikantus įkvepia ir Justiniškės, ir naujametiniai Naujininkų vakarėliai, ir kiti rajonai. 

Žiemos žurnale NEAKIVAIZDINIS VILNIUS – rubrika ,,Rajonai dainuoja”.

Įkvepia ir panorama, ir gyventojai

Vienus kūrėjus įkvepia Vilniaus panorama… Pavyzdžiui, miesto stogai ir siauros gatvelės. Apie jas Miko Vaitkevičiaus sukurta, Jono Mašanausko sudainuota daina „Vilniaus stogai“. 7-ajame dešimtmetyje pasirodžiusį kūrinį perdainavo ne vienas žinomas atlikėjas – Tomas Augulis, Egidijus Sipavičius, Martynas Vilius, Jurgis Brūzga ir kiti. Šį pirmąjį lietuvišką twistą žinome kiekvienas. Argi mintyse jo ritmu neskamba „Senieji Vilniaus stogai, / Pražilę samana žalia…“ ir „Aš jaunas, aš jaunas, aš jaunas…“?

Dar viena legendinė daina, kurioje apdainuota Vilniaus gamta, yra „Prie pasakų miesto“. Žodžius apie meilės laukimą prie „vilnijančio Vilniaus“ parašė Paulius Širvys, muziką – Tomas Leiburas, o atliko Laimis Vilkončius ir Rimantas Jasenka. Šią dainą taip pat dainavo ir perdainavo ne vienas atlikėjas.

Kitus kūrėjus įkvepia Vilniaus įkūrimo legenda apie Geležinį Vilką ir Vilniaus gatvės. 2021 metais Andrius Mamontovas sukūrė dainą „Miestas iš sapnų“. Jos klipe atlikėjas su vilko kauke vaikšto po Vilnių ir lipa į Gedimino kalną.

Vilniaus panorama ir legendos atsispindi Maestro Vytauto Kernagio dainoje „Karališkas miestas“, kuriai muziką sukūrė kompozitorius Andrius Kulikauskas.

Tikrai ne vienas muzikantas stebi ir Vilniaus žmones. „G&G Sindikato“, hiphopo tėvo Lietuvoje, kūriniai „Vokiečių gatvėj“ ir „Miestas, kurio negali nemylėt“, yra apie miesto aktualijas ir žmones. Apie tai ir Tomo Sinickio angliška daina „Vilnius“ bei to paties pavadinimo repo kūrėjo ir prodiuserio M I R kūrinys. Tiesa, šiose dainose Vilniaus mažai – miestas jose pasakojamos istorijos vieta. Taip pat Vilnius minimas dueto „Lilas bei Innomine“ kūrinyje „Kai tu žengi gūžiasi Vilnius“ – čia jis kaip simbolis ar ženklas.

 Mergelė prie Žvėryno tvoros

Apie atskirus Vilniaus rajonus taip pat ne viena daina sukurta.

Romantika dvelkiantį ir švelnių garsų pilną albumą Žvėryno rajonui skyrė Tautvydas Gaudėšius, iš pradžių kūręs Junior A pseudonimu, o karantino metu prisistatęs kaip „FC Baseball“. 2022 metų vasarį pasirodęs atlikėjo albumas „Žvėrynė“ ir jame esantis kūrinys „Žvėrynas“ yra įkvėpti būtent šio rajono ir sukurti Tautvydui gyvenant jame. 

O grupė „Aktorių trio“ Žvėryno rajonui sukūrė „pasaką“ apie kunigaikštį ir mergelę prie Žvėryno tvoros pavadinimu „Žvėrynas“.

Žirmūnų rajonas minimas Miko Vaitkevičiaus ir Petro Gaulės sukurtoje dainoje „Palydėk į Žirmūnus“, kurią atliko Ona Valiukevičiūtė. Senosios lietuvių estrados dainoje pasakojama dviejų įsimylėjėlių kelionė namo iš vakaruškos. Taip pat Žirmūnai, kaip rajonas ir veiksmo vieta, minimas „Lilas ir Innomine“ kūrinyje „Karina“. 

Prašalaičiai Antakalnyje

Antakalnio rajonui visą albumą skyrė roko grupė „Arklio galia“. 2017 metais pristatytas albumas  „Antakalnis“ – jame rasite ir to paties pavadinimo dainą. Albume „Arklio galia“ vyrukai puikiai užfiksavo rajono atmosferą ir juos įkvėpusius žmones. Grupės nariai pasakoja: „Sukūrėme dainą „Antakalnis“, nors esame visiški prašalaičiai – niekas iš mūsų ten negyveno, tiesiog dažnai pro jį važiuodavome į Saulėtekį troleibusu. Ir sudėjome savo įspūdį apie šį rajoną. Tiek dainoje, tiek visame albume kalbama apie Vilnių, sovietinę atmintį, vienišą žmogų, klajojantį po miestą. Albumo viršelyje – Antakalnio ir Šilo gatvės sankryža, pilna žmonių, personažų iš kitų to albumo dainų.“     

Antakalniui dainavo ir legendinė Lietuvos grupė „Foje“. Tuo metu dar jauna ir nauja grupė įrašė dainą „Aštuoniolikta“, kurioje apdainavo Antakalnio mokyklą, ir išleido kasetiniame albume „Mokykla“.

„Mes rajono šeimininkai“, – sako grupės „Morėsakys“ narės, paauglystę leidusios Naujininkuose. Julijos Stankevičiūtės nuotr.

Kūrė apie vakarėlį Naujininkuose

Grupė „Saulės kliošas“ su Juste Starinskaite parašė dainą apie Justiniškes ir ją pavadino „Paskambink man“. Gerai mums žinomoje dainoje pasakojama apie Justiniškių gatvės daugiabutyje gyvenančią merginą, įsimylėjusią kaimyną, rašančią jam numerį ant stiklo ir kviečiančią jai paskambinti. 

Apie Naujininkus dainavo grupė ŽAS 1996 metais pasirodžiusioje dainoje „Ne pieną gėręs ne nuo pieno ir mirsi“, tik ne iš pačios gražiausios pusės. Gražius ir įkvepiančius Naujininkus mato jauna udergroundo scenos grupė „Morėsakys“. Vokalistė Ilija sukūrė dainą „Naujininkai“. Ji pasakoja, kad daina apie vakarėlį, vykusį šiame rajone. Naujininkuose grupės narės praleido gana daug laiko, turi smagių prisiminimų, susijusių su šia vieta.  

Ilija pasakoja: „Dainą įkvėpė Naujųjų metų nakties dvasia – sutikti žmonės buvo labai draugiški ir laimingi. Dažniausiai Naujininkai nesiejami su šilta ar malonia atmosfera, bet tai labai įvairiapusiškas rajonas. Dainoje norėjau parodyti Naujininkus, kuriuose telpa daug skirtingų žmonių ir nuotaikų. Naujininkai gali būti jaukūs ir nesaugūs, pasenę ir naujoviški…“ 

Yiorgis Sakellariou garsinis pasivaikščiojimas Žirmūnuose tyrinėjant rajono išskirtinį charakterį. Bon Alog nuotr.

Tikrų rajono garsų audioteka

O kaip skamba patys rajonai? Žirmūnai prasideda nuo ančių sparnų. Kirtimuose pasigirsta kažkas panašaus į traukinio ūkimą. Kas tai? Šalia muzikantų kūrinių rajonams tikrus jų garsus fiksuoja projekto „Sonic Vilnius“ dalyviai. Kirtimų kultūros centras tyrinėja Vilniaus rajonų garsynus – rasite juos „SoundCloud“ audiotekoje (https://soundcloud.com/sonicvilnius). Dabar joje gausu Šnipiškių / Senamiesčio, Markučių, Kirtimų, Kalnų parko / Užupio, Naujosios Vilnios, Žirmūnų, Naujininkų, Antakalnio ir Jeruzalės garsų – audioteka vis pildoma.

Tikiuosi, atradote bent kelias negirdėtas dainas, kurias perklausysite. 

Straipsnio autorė – Toma Vidugirytė

Straipsnis yra iš žurnalo ,,Neakivaizdinis Vilnius” 24-ojo numerio.