„Neakivaizdinis Vilnius“ pristato naują maršrutą ir šįkart kviečia keliauti Justiniškių gyvenamuoju rajonu. Apie 4,5 km. ilgio maršrute sužinosite, kuriuo keliu migravo Justiniškių pavadinimas, kur stovi namas-traukinys, arba viena ilgiausių Vilniuje vientisų namų eilių ir kurioje vietoje gyveno žymusis poetas Sigitas Geda.
Artūro Savko nuotr.
Justiniškės – 1982–1986 m. stambiaplokščiais namais užstatytas gyvenamasis rajonas (architektai – M. Adomaitis, V. Balčiūnas, S. Čereškevičius). Tai ramių pėsčiųjų alėjų, trykštančių fontanų ir laiptuotų monolitinių namų rajonas. Įdomu tai, kad Justiniškių pavadinimas kilo visai ne nuo toje vietovėje buvusių kaimų pavadinimų, o nuo tarp Saltoniškių ir Šeškinės esančioje lomoje (dab. Miglos g. pabaiga, prie Žvėryno šiaurinio pakraščio) XIX a. įsispraudusio palivarko. Tai pati mažiausia Vilniaus seniūnija, tačiau tankiausiai gyvenama. Atsvarą urbanizmui sudaro čia pat už aplinkkelio čiurlenantis Sudervės upelis ir šio rajono gyventojų pamėgtų tvenkinių kaskada.
Artūro Savko nuotr.
Čia gimęs rašytojas Tomas Vaiseta sako, kad Justiniškės – tarsi posovietinė, sumažinta Romos versija: „Ji turi savo amfiteatrą (žiemą jo scenoje išliejamas ledas), koliziejų (arba tik jį primenantį fontaną), forumą (visada vadintą „Didžiąja parduotuve“, kuri, atrodo, negalinti sustoti augusi), tankiai valdininkų, darbininkų ir sovietinių generolų apgyvendintas daugiaaukštes insules bei savas kalvas, už kurių ir aplink kurias driekiasi tvenkiniai, vilos ir turbūt vis dar nelegaliai apsodinti dirbamosios žemės sklypeliai.“
Pasivaikščioti Justiniškėse „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia dešimties stotelių maršrutu, kurį nemokamai galima pasiimti Vilniaus turizmo informacijos centruose arba vadovautis elektronine versija.