Sausio 23 d. Vilniaus miesto muziejuje Vokiečių 6 lankytojams duris atveria paroda „Artistas iš Brodo“. Geriau pažinti Vytautą Kernagį kviečia ir teminis „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrutas „Vytauto Kernagio Vilnius“, skirtas savarankiškiems pasivaikščiojimams po sostinę.
Vytautą Kernagį (1951–2008) žino ir dainuoja visi. Vieniems jis – „Dainos teatro“ siela, kitiems – Benas, plaukiantis į Nidą, ar Kansaras dryžuotais akiniais, o kai kuriems – realybės šou „Robinzonai“ vedėjas.
Vilniaus miesto muziejaus paroda „Artistas iš Brodo“ – tai bandymas atskleisti pilkame sovietmečio fone subrendusio menininko margumą. Kaip jam pavyko sukurti tai, kas atrodė neįmanoma? Sujungti aukštąją kultūrą su estrada, o intelektualų turinį paversti masėms patinkančiais hitais?
Pasak parodos kuratorės Algės Gudaitytės, parodos pavadinime užkoduotas Kernagio požiūris į savo vaidmenį viešumoje:
„Kernagis yra sakęs, kad yra bent penki–šeši Kernagiai. Vienas – aktorius, kitas – renginių vedėjas, trečias – režisierius ir taip toliau, o erdvę, kurioje jis veikia, galima būtų pavadinti pramogų verslu, tačiau tai būtų labai banalu ir neatskleistų tikrosios jo profesijos esmės. Jam labiausiai patiko save vadinti tiesiog artistu. Brodas čia irgi labai svarbus, galima sakyti, kad Brode prasidėjo jo kaip menininko karjera. Ši, 7–8 dešimtmetyje gyvavusi Vilniaus erdvė, kuri apėmė dabartinį Gedimino prospektą, buvo tikra laisvės sala sovietmečio aplinkoje“.
Parodoje atsiskleis legendinis Vilniaus Brodas, kuris tapo Kernagio kūrybinės istorijos pradžia, formavo jo asmenybę, autentiški bendražygių ir bendraminčių prisiminimai, sceninis bei televizinis gyvenimas, taip pat – maestro kambarys, kuriame kiekvienas galės pajusti koks gyvenimas virė erdvėje.
Vytautas Kernagis, než. fotografas, XX a. 9 deš.
„Tyrinėdama medžiagą apie Vytautą Kernagį, šeimos ir jo bičiulių prisiminimus, atkreipiau dėmesį į ryškius pasakojimus apie Kernagio jaunystės kambarį, kurį tėvai jam įrengė Angariečio (dabartinės Kaštonų) gatvės bute vietoj sandėliuko ir vonios. Ilgą kaip dešrelė, kaip sakydavo pats Kernagis, su vienu langu gale. Kambarys tapo ne tik jaunojo Kernagio meninės saviraiškos erdve, bet ir vieta, kur rinkosi klasiokai, vėliau grupiokai, dar vėliau kolegos, kur prasidėjo jo šeimyninis gyvenimas – tame kambaryje jis praleido beveik trisdešimt metų. Ten gimė jo pirmosios dainos, vyko vakarėliai, su grupiokais buvo ruošiamasi egzaminams, vėliau – pasirodymams ir dar daug kitų dalykų. Tai buvo centras, aplink kurį ir kuriame virė gyvenimas. Su scenografu Gintaru Makarevičiumi pabandėme tą kambarį atkurti“, – mintimis dalijasi parodos kuratorė Algė Gudaitytė.
Parodos erdvėje, šalia maestro kambario įsikurs scena, dainuoti kviesianti įrašų stotelė, fotografijose ir paties filmuotoje medžiagoje atsiskleis Vytauto Kernagio kelionių įspūdžiai. Ką reiškia „hairas“, „girla“, „maniuška“, paklausite jūs? Įminti šiuos ir kitus, šiandien neįprastus, žodžius padės parodoje pristatomas Brodo žodynas. Parodą papildo ir jauniausiems lankytojams skirtos užduotys bei maršrutas, audiogidas lietuvių kalba bei vaizdinis gidas lietuvių gestų kalba. Pirmą kartą muziejaus parodą pakviesime pažinti ir lengvai suprantama kalba.
Parodos atidarymas vyks sausio 23 d. 18 val. Vilniaus miesto muziejuje Vokiečių 6. Paroda žiūrovų lauks iki birželio 28 d.
Vytautas Kernagis ir Juozas Budraitis kino filme „Kažkas atsitiko“, fot. Milda Juknevičiūtė, 1987 m.
Norintiems sužinoti dar daugiau įdomių istorijų apie Vytautą Kernagį, „Neakivaizdinis Vilnius“ yra paruošęs teminį maršrutą „Vytauto Kernagio Vilnius“.
Sostinėje galima rasti ne vieną paslėptą kampelį, kuris kažkada buvo svarbi Kernagio ir jo draugų kūrybos erdvė. Šis maršrutas leidžia jas atrasti – nuo pirmųjų žingsnių tėvų namuose, iki pasirodymų didžiosiose scenose. Nusikelti į praėjusio amžiaus akimirkas padeda ir archyvinės fotografijos iš asmeninio Kernagių šeimos archyvo. Jas galima pamatyti paspaudus ant pagrindinių maršruto objektų nuotraukų.
Nemokamą maršrutą savarankiškiems tyrinėjimams galima rasti ČIA.