Seniausias kirvis Lietuvoje. Biržų rajone kadaise telkšojusio didelio ir seklaus vandens telkinio pakrantėje jis pragulėjo nuo akmens amžiaus. Tyrimai leidžia spėti, kad tai buvo patraukli vieta laikinai stovyklavietei. Iš šiaurės elnio rago pasigamintas, tais laikais klajoklių bendruomenėms nepamainomas įrankis – Lyngby tipo kirvis – greičiausiai buvo pamestas medžioklės metu. Per tūkstančius metų šioje vietoje plytėjusią tundrą pakeitė lapuočiai, o ir ežero šiandien čia jau neberasime – savo vagą čia prasigraužė upė. Paprastai rago dirbiniai per tūkstančius metų sunyksta, tad įvyko tikras stebuklas, kad šis kirvis pasiekė mūsų laikus.
Organizatorių nuotr.
Tikslios priežasties, kodėl kirvis buvo pamestas būtent šioje vietoje ir išbuvo čia tokį ilgą laiką, ko gero, nesužinosime. Tačiau ką tikrai žinome – šiam kirviui yra net 13 000 metų, o netikėtai atrastas, jis bematant tapo seniausiu šiuo metu žinomu archeologiniu radiniu Lietuvoje ir įsitaisė labai retai Europoje randamų Lyngby tipo dirbinių sąraše.
Šiandien šis kirvis jau nebeguli 1,5 metro gylyje Parupės kaime, Biržų rajone. Šiandien jis yra pagrindinis Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikiančios parodos „Lyngby kirvis: 13 000 metų garantija“ eksponatas.
Parodos „Lyngby kirvis: 13 000 metų garantija“ atidarymas rugsėjo 9 d. 18 val. Senojo arsenalo archeologijos ekspozicijoje (Arsenalo g. 3)
Organizatorių nuotr.
Rugsėjo 12 d. 13–16 val. vyks malkų skaldymo varžybos.
Atidarydamas unikalaus archeologinio radinio parodą, Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia išbandyti savo jėgas malkų skaldymo konkurse. Renginio partneris FISKARS tris kaladę į didžiausią malkų krūvelę pavertusius nugalėtojus apdovanos prizais, o renginio draugai MALTIEČIAI pasirūpins, kad visos sukapotos malkos artėjant žiemai pasiektų tuos, kurių jiems labiausiai reikia.
Parodą organizuoja Lietuvos nacionalinis muziejus. Parodos kuratorė Dalia Ostrauskienė, architektė ir dizainerė Urtė Rimkevičiūtė, parodos darbo grupės vadovė ir koordinatorė Gabrielė Gudaitienė. Eksponatą restauravo Simona Matuzevičiūtė (Lietuvos nacionalinis muziejus). Tyrimus atliko Regina Ulozaitė (Lietuvos nacionalinis muziejus) ir Greta Narodovskaja (Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento Dokumentinio paveldo išsaugojimo skyrius).
Eksponatą ir jo radimvietę tyrė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas ir Gamtos tyrimų centras.
Paroda remia Lietuvos kultūros taryba ir FISKARS.