MO muziejus pristato naują parodą, dedikuotą Vilniui. Kol muziejus dar veikti negali, ji pristatoma virtualiai. Muziejus kviečia į parodos „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949” virtualią ekskursiją ir pristato šiai parodai skirtų vaizdo pasakojimų ciklą „Menas kurti Vilnių“.
Ryčio Šeškaičio nuotr.
Virtualiai pristatoma paroda
„Apmaudu, kad dar muziejuje gyvai susitikti negalime. Tačiau jau dabar norime pristatyti naują parodą, skirtą mūsų sostinei Vilniui. Taip pat norime išplėsti diskusiją platesniame kontekste. Todėl virtualiai dalinsimės vaizdo pasakojimais „Menas kurti Vilnių“ ir kviesime į diskusiją apie miesto istoriją, kurioje plačiau nagrinėsime, kuo išskirtinis yra parodoje „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949” analizuojamas laikotarpis“, – teigia Milda Ivanauskienė MO muziejaus direktorė.
Ryčio Šeškaičio nuotr.
MO muziejus paroda „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949” pristato dramatišką miesto dešimtmetį. Valdžia Vilniuje per šį laikotarpį keitėsi penkis kartus. Kito ir miesto gyvenimas, vilniečių kasdienybė ir tapatybė. Parodoje eksponuojami dailės kūriniai, fotografijos, dokumentai, architektūros projektai padeda daugiau apie tai sužinoti.
MO paruošė ir kviečia į virtualų parodos pristatymą ir ekskursiją po parodą kartu su jos kuratore Giedre Jankevičiūte. Virtualus parodos pristatymas ir kuratorės ekskursija: https://mo.lt/tinklarastis/irasai/ekskursija-po-paroda-sunkus-amzius-vilnius/
Kaip teigia parodos kuratorė: „Paroda skirta Vilniui ir jo žmonėms, kurių skaudus likimas daug metų buvo nutylimas, nes svarbesni atrodė kiti dalykai“.
Menas kurti Vilnių
Jau tampa įprasta, kad naujų parodų kontekstą muziejuje praplečia įvairūs kultūrinės edukacijos renginiai. Pristatydami naują parodą, muziejaus atstovai kviečia plačiau ir įvairiais kontekstai praplėsti pokalbį apie Vilnių ir vilniečius.
Ryčio Šeškaičio nuotr.
Jau nuo šios savaitės MO muziejus dalinsis „Menas kurti Vilnių“ vaizdo pasakojimais. Besikeičianti miesto architektūra, įvairiatautis gyventojų ratas, Vilniaus kultūrinis gyvenimas ir jo išskirtinumas bei miesto galimybės transformuotis į kitus miestus (kad ir filmavimo aikštelėje) – tai tik dalis temų, kurios leis įvairiai pamatyti ar atrasti Vilnių. Praplėsdamas kontekstą, MO muziejus kviečia kalbėtis apie šiandienos Vilnių.
Architektūros istorikė Marija Drėmaitė, fotografas Tadas Kazakevičius, žydų kilmės vilnietė Amit Goldman, lokacijų profesionalas Jonas Špokas, interjero dizainerė Dalia Mauricaitė-Kalinauskienė ir šiuolaikinės kultūros tyrėjas Jurij Dobriakov – visi jie dalinsis savais pasakojimais apie Vilnių. Išgirskite pirmąjį fotografo Tado Kazakevičiaus pasakojimą https://youtu.be/sbF0kOBgyDE.
Taip pat muziejaus atstovai, suprasdami, kad gali kilti ne vienas klausimas, kodėl parodoje analizuojamas būtent 1939-1949 m. Vilnius, kuo išskirtinis ir unikalus yra šis dešimtmetis, jau kitą savaitę kvies į virtualią diskusiją apie miesto istoriją.
Parodos kuratorė Giedrė Jankevičiūtė apie parodą:
Vos per dešimt metų nuo 1939-ųjų iki 1949-ųjų politinė valdžia Vilniuje keitėsi šešis kartus. Viena po kitos nubangavusios lietuvinimo, vokietinimo, rusinimo = sovietinimo bangos sujaukė įprastą miesto gyvenimą, pakeitė vilniečių kasdienybę ir tapatybę. Pasikeitė miesto fizinis kūnas – urbanistika, architektūra. Visa tai parodoje atskleidžiama per artefaktus – dailės kūrinius, fotografijas, dokumentus, architektūros projektus.
Ryčio Šeškaičio nuotr.
Miesto dramos istorija pradedama trumpu žvilgsniu į taikos metų prieškario Vilnių, nuo optimistinės daugiataučio modernaus miesto vizijos. Tačiau pagrindinė tema – karo žaizdos ir jų palikti iki šiol neužgiję randai, netektys ir senųjų vilniečių ilgesys, persmelkęs ir tuos, kurie liko mieste, ir tuos, kurie buvo priversti išvykti. Artimesnė pažintis su keliais iš eksponuojamų kūrinių autorių padeda rekonstruoti vilniečių menininkų bendruomenės vaizdą, aiškiau suvokti, kokia įvairialypė tautiniu ir kultūriniu požiūriu ji buvo.
Taip pat ši paroda praplečia MO muziejaus didžiojoje salėje atsidarysiančią naująją parodą „Sunkus amžius. Szapocznikow – Wajda – Wróblewski“, kuri sugrąžina į Vilnių čia gimusį ir užaugusį, pastaruoju metu pasaulinį pripažinimą pelniusį lenkų tapytoją Andrzejų Wróblewskį.