Medžiai ateina į mūsų darbus

Ateities Vilniaus biurai bus gamtoje. O kol kas gamta ateina į biurus: mes mokomės auginti medžius pastatų viduje, nesijausti stebimi augalų apsuptyje, planuojame komandų daržus. „Mes norime nebe fake – dirbtinio, o natūralaus, tikro pojūčio“, – apie tai, kaip nerimas betono, stiklo ir metalo pastatuose perauga į žalių salų kūrimą ir miesto planavimą, bendruomenės transformaciją, kalba vilnietė Skaistė Pranaitė. Pirmiausia ji atidarė kavinę su daugybe augalų, o dabar, derindama botanikos žinias ir technologijas, kuria žmonėms palankias ekosistemas Vilniaus biuruose. 

„Jeigu vienoje patalpoje su mumis būna, auga gyvas medis – tai labai stipru.“ Nuotr. V. Ribokaitės

„Vau, kokie lapai!“ – stabteli jaunų vyrų būrelis prie vazono su įspūdingąja alokazija, ką tik atkeliavusia į biurą. Kitame kabinete merginos pašoka nuo kėdžių ir puola tyrinėti nematytų bromelijų žiedus. Žalių interjero sprendimų kūrėja prie tokių pozityvių reakcijų įpratusi: „Galime nieko nesuprasti apie augalus, bet visada reaguosime į juos teigiamai, jausime malonias emocijas.“      

Tarp lauko ir vidaus     

Prieš septynerius metus Šiaurės miestelyje atidariusi augalų ir kavos studiją, S. Pranaitė pastebėjo, kad žmonės čia užsibūna, nes jaučiasi atsipalaidavę, būna geros nuotaikos. Netruko suprasti, kad jie taip reaguoja į augalus. Per kelerius metus augalai ėmė skverbtis visur – į namus, restoranus, viešąsias erdves ir biurus. Nenoras grįžti į šaltus, pernelyg neutralių spalvų biurus, kuriuose, rodos, nėra šviežio oro,– masinis reiškinys po karantino. Kaip ir nusivylimas tobulais plastikiniais augalais. 

„Mes neturime jausti didelio skirtumo tarp vidaus ir lauko, norime, kad mus suptų gyvybė, – pokyčius aiškina Skaistė, parenkanti biurams tinkamus augalus ir juos prižiūrinti. – Plastikinis augalas nesukelia emocijos. O jeigu vienoje patalpoje su mumis būna, auga gyvas medis – tai labai stipru.“      

Ir stipru, ir realu: įkurdinti gyvus medžius jai tenka naujuose biurų pastatuose, technologijų, prekybos centruose ar viešosiose erdvėse. Štai „Flow“ verslo centre sužydėjo bucida – juodasis atogrąžų medis. Išparduotuvių centre „Outlet“ lankytojus stebina iki septynių metrų aukščio ištįsę fikusai. Yra tekę sulaukti prašymų viduje užauginti ąžuolą, bet kad ir kaip norisi įprastos Lietuvai augmenijos, patalpose nėra sezoniškumo, todėl labiausiai tinka džiaugtis tropiniais augalais. 

„Flow“ verslo centras – viena iš biurų erdvių, kurios augalais rūpinasi S. Pranaitė. Čia stabtelėti kavos gali ir praeiviai. Nuotr. V. Ribokaitės

Daržai darbe ir švarus oras

Nors vilniečiai į gamtą su kompiuteriais dar persikelia nedrąsiai, darbo vietose jiems jau reikia   tokios aplinkos kaip namuose. Per kovidą įpratę dirbti vienatvėje, žmonės sunkiai grįžta į atvirus biurus. Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad čia jie vis labiau jaučiasi blaškomi įvairių trikdžių, nuolat stebimi, susikaustę – net su klientais ima kalbėti pritildę balsus. Krenta darbingumas. O štai daug žalios spalvos, augmenija patalpose veikia raminamai, žmonės susikoncentruoja ir tampa produktyvesni. 

Augalai ir oro drėgmę patalpų dykumose pakelia, tokioje aplinkoje darbuotojai geriau jaučiasi, mažiau serga, pastebi, kad netgi raukšlių „prisigamina“ mažiau. „Tai keičia biurų konceptą, – pasakoja žalių interjero sprendimų kūrėja Skaistė. – Tikėtina, kad negrįšime į kabinetus, bet biurai įgauna kitokią prasmę ir erdvę.“      

Bus daugiau uždarų ramybės salelių su augalais, kuriuos prižiūrės nebe minutę kitą skirianti administratorė, o biurų augalų profesionalai. Ir patys darbuotojai – užsienyje prigyja tokios idėjos: komandos kuria daržus arba kiekvienas pamėgina iš sėklos užsiauginti salotą, gėlę, ridikėlį terapiniais tikslais. Tokios minimalistinės lysvės ar didesni daržai, prognozuoja Skaistė, mažins stresą darbe, didins supratimą apie žalius sprendimus, gamtą ir net padės atgauti pasitikėjimą, kad galime patys pasirūpinti sau reikalingais resursais. Galų gale, jeigu miestą ištiktų krizė ir tektų parą praleisti darbo vietoje – ar ne puiku būtų ne tik maitintis užkandžiais iš stalčiaus ir virtuvėlės lentynų, bet ir nusiraškyti užsiaugintą pomidorą? 

„Kiek jaunų biuro žmonių kaifuoja pasodinę sėklytę ir laukdami daigelio! Mes galim nesigilinti, bet kai matom, kad mano pasodinta sėklytė pradeda dygti, apima didžiulis pasitenkinimas. Kodėl biure nesukurti erdvės, kurioje turėtume savo gabalėlį žemės – nemažai didelių užsienio kompanijų jau turi daržiukus, – naujas idėjas, kurioms įgyvendinti įkūrė įmonę „Biosyncora“, vardija augalų žinovė. – Gyvendami butuose mieste, savaitgalį skubame įkišti į žemę rankas, tempiame gamtą mažais gabaliukais į namus, bandome ją inkorporuoti į darbo vietas. Mes esame gamtos dalis, nors norime save nuo jos atskirti.“

Bet pirmiausia, sako Skaistė, verta prisiminti, kad augalai gamina deguonį – tik jų turi būti daug, proporcingai didžiulėms biurų erdvėms. Jai ne kartą teko lankytis biuruose, kuriuose karšta, nuolat trūksta šviežio oro, gaivos pojūčio, o spalvinė gama nyki. Darbuotojai prie to pripranta, bet nesijaučia gerai. Nors moksliniai tyrimai jau įrodė, kad geresnis biurų vėdinimas pagerina darbuotojų sveikatą, jiems lengviau susikaupti. Dabar pasaulyje kalbama apie architektūros, interjero ir kraštovaizdžio dizaino sintezę, kuria siekiama sukurti su žmogaus prigimtimi suderinamas ekosistemas – vieną iš ateities miestų krypčių.

„Stiklas, metalas, betonas, pilka, juoda, balta – taip įprastai atrodo mūsų biurai. Įdomiausia, kad atėjus viskas atrodo modernu, nauja, gražu, aš darbuotojams giriu biurą, o jie sako: „Bet mums kažko trūksta.“ Kai į betoninį biurą įdedu žalios spalvos, jis kaip feniksas atgyja. Mes galime ir modernizmą pasidaryti labai jaukų, urbanistiniams objektams parinkti šiuolaikiškus, aiškių formų augalus, sujungti gyvybę kad ir su metalu – efektas būna labai geras“, – sako Skaistė, matanti, kaip keičiasi didelių viešų pastatų interjeras, atgyja primiršta tradicija vidaus augalus vasarą išnešti į balkonus, terasas.   

Bus daugiau ramybės salelių, o modernizmas taps jaukesnis. Medis išparduotuvių centre „Vilnius Outlet“. Nuotr. V. Ribokaitės

Veikti kartu su metų laikais

Biuro baldai dabar vis dažniau gaminami su specialiomis vietomis augalams, kad darbuotojai jaustųsi geriau. Skaistė su kolegomis renka lietaus vandenį augalams purkšti ir laistyti – toks tvarus ir augalams naudingas požiūris Vilniuje gana inovatyvus. Visai kitaip ji vertina ir biuro augalus – kaip asmenybes su savo poreikiais ir charakteriais. Pavyzdžiui, paparčių, sukulentų ir kaktusų bendrijos gražiai atrodo tik dizainerių brėžiniuose. O ypač daug rūpesčio tenka į vidaus erdves atkeliaujantiems medžiams: „Pradžioje adaptuodamiesi medžiai stresuoja, stagnuoja, o kai apsipranta – gyvena. Kartą lapkritį į biurą atvežė medį, tai pats blogiausias laikas medžiams keliauti. Jis numetė visus lapus. Reikėjo labai daug pastangų medžiui atgaivinti – dabar žaliuoja.“     

Nuo žalių, tvarių, patogiai veikiančių miestų pasaulyje pereinama prie regeneratyvių, vis daugiau viešųjų erdvių, organizacijų modelių kuriama pagal gamtos ekosistemas – pavyzdžiui, vabzdžių, paukščių bendruomenių, augalų. Todėl, apgyvendinę biuruose medžius, darbuotojai kartais klausia Skaistės: „O kas toliau?“ Jos bendramintė, aplinkosaugininkė, sistemų virsmų fasilitatorė ir gyvų organizacijų ambasadorė Lina Šleinotaitė-Kalėdė įsitikinusi, kad tankiai apželdinti žali verslo biurai neišgydys vidinio gamtos ilgesio ir suvokimo, kad nors nutolome nuo gamtos, patys irgi esame jos dalis. Todėl kitas žingsnis – regeneratyvūs miestai, organizacijos: „Mūsų pusė plaučių sistemos yra medžiuose ir žaliuose augaluose, turinčiuose chlorofilų. Kiekvienąkart įkvepiant ir iškvepiant. Kad sugrįžtume į save ir verslus, kurie turtins mūsų gyvenimus ir žemės resursus bei nešios mūsų anūkus ir dar septynias kartas į priekį, mes turime savo gyvenimą ir verslo ritmą derinti prie gyvybės, 3,8 mlrd. veikiančios gamtos sistemos logikos, sezoniško keturių metų laikų cikliškumo ir verslo susitikimų, biurų gamtoje. Jei spėsime.“

Straipsnio autorė – Rugilė Audenienė

Straipsnis yra iš žurnalo ,,Neakivaizdinis Vilnius” 22-ojo numerio.