Kiek spalvų yra Vilniuje?

Visiems atviras ir draugiškas Vilnius – viena iš „Neakivaizdinio Vilniaus“ siekiamybių. Miesto pažinimo platformoje yra maršrutų, kuriamų bendradarbiaujant su negalią turinčių žmonių vienijančiomis organizacijomis, informacija svetainėje adaptuota neregiams. Kokiomis spalvomis dar galėtų pasipildyti sostinė ir kaip miestas gali padėti tamsoje rasti šviesą – pokalbyje su socialinės iniciatyvos VšĮ „Skirtingos Spalvos“ įkūrėju Daliumi Stankevičiumi.

,,Skirtingų spalvų” komanda. Nuotr. Gabrielės Depšytės

„Čia gyvena spalvotas žmonių gyvenimas ir istorijos, kurios įkvepia nesustoti“. Taip pristatoma socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ socialiniuose tinkluose. Kaip Jums kilo mintis diagnozes, kurias išgirsta žmonės, susieti su spalvomis ir įkurti viešąją įstaigą?

Ne visi tai žino, tačiau kiekviena diagnozė – liga ar sutrikimas – turi savo spalvą. Prieš ketverius metus mano pačio gyvenimas nusidažė mėlynai. Mėlyna spalva simbolizuoja pirmo tipo cukrinį diabetą, su kuriuo pats susipažinau prieš pat gražiausias metų šventes, 2018 m. gruodžio 21 dieną. Taip netikėtai mano kasdienybėje atsiradusi spalva įgavo prasmę, pažadino norą išryškinti ir kitų gyvenimo spalvas bei įkurti viešąją įstaigą „Skirtingos Spalvos“. Socialinės iniciatyvos pagalba norėjau ir vis dar noriu pristatyti įvairių ligų užkulisius ir visa, kas supa gyvenimą su diagnoze. Tai nebūtinai tik pačios geriausios emocijos, teigiami jausmai ir niekada nekrentanti motyvacija gyvenimui. Kitaip tariant, jaučiau prasmę parodyti, kad būna visko, kol pradedi pažinti diagnozę ir ją prisijaukini.

Jūsų istorija dabar yra viešai skelbiama kartu su kitų herojų pasakojimais iniciatyvos svetainėje www.skirtingosspalvos.lt. Kodėl jums buvo svarbu dalintis savo patirtimis ir kurti bendruomenę?

Pirmiausia, niekas nėra apsaugotas nuo ligos, verta tai suprasti. Iniciatyvos herojais jau tapo 9 žmonės, kurie visi iš savo diagnozės pasiėmė po grūdelį ir iš jo išaugino save, o tada atviru pokalbiu ar veiksmais nušvietė kelią ir kitiems.

Pasikviečiame su diagnoze gyvenantį žmogų ir su juo kalbamės, klausiame aktualių klausimų: kaip pakito jų gyvenimas? Kokie sunkumai? Kas padeda psichologiškai? Ką norėtumėte palinkėti kitiems panašioje kelionėje? Šių ir panašių klausimų atsakymai klausytoją edukuoja. Pamatai, sužinai, o galiausiai – patikrini save ir savo tolerantiškumą. Tokios istorijos prisideda prie mūsų pagrindinės misijos – socialinės atskirties mažinimo ir empatijos kitam auginimo.

Juk turime suprasti, kad norint išvysti realų pokytį visuomenėje, visada reikia pradėti nuo savęs, tai ir lėmė socialinės iniciatyvos atsiradimą. Dabar tarp herojų – ir visuomenei žinomi vardai: aktorius Marius Repšys, laidų vedėja Indrė Stonkuvienė, atlikėja Ieva Zasimauskaitė ir kt. Įtraukdami žinomus žmones norime prisidėti ir prie vis dar gajos populiarių žmonių „nemirtingumo“ idėjos, juos „sužmoginti“, atitolinti nuo žurnaluose ar televizijoje esančios idealumo sąvokos.

Dalius Stankevičius jautė prasmę parodyti, kad būna visko, kol pradedi pažinti diagnozę ir ją prisijaukini. Nuotr. G. Depšytės

Galima pastebėti, kad „Skirtingos Spalvos“ nekalba apie negalią. Atvirkščiai – kalbate apie vieną ar kitą diagnozę patyrusių žmonių galias ar net supergalias. Koks yra tokios stiprybės ir pozityvumo receptas?

Mūsų aplinkoje tvyranti viltis, tikėjimas, atviri pokalbiai bei noras padėti – tai „Skirtingų Spalvų“ slaptasis receptas. Visiems siųsdami dalelę spalvų, kviečiame ir toliau drauge kurti gėrį. Visi žmonės, kupini motyvacijos gyvenimui ir tolerancijos kitiems, tampa ypatinga mūsų slaptojo bei spalvoto recepto dalimi.

Jūsų iniciatyvos, kaip ir kitų socialinių iniciatyvų tikslas – socialinės atskirties tarp MES ir JIE mažinimas. Esate minėję, kad Vilnius tampa draugiškesnis tokioms iniciatyvoms. Kokie konkretesni to pavyzdžiai?

 Viešojoje Vilniaus erdvėje tikrai dauguma pagrindinių gatvių, šaligatvių yra pritaikyti žmonėms, gyvenantiems su skirtingomis negaliomis.

Praėjusių metų gegužės mėnesį organizavome negalios temai skirtą renginį – sveikatingumo mugę bei pokalbius apie skirtingus negalios tipus. Ruošiantis šiam renginiui pagrindinis mūsų siekis buvo rasti žmonėms su judėjimo negalia Vilniuje pritaikytą erdvę, į kurią atvykti galėtų visi norintieji. Vilniaus rotušė dėl savo pritaikomumo tapo puikia vieta tokiam renginiui. Manau, jog toks erdvių pritaikymas visiems – svarbus žingsnis miestui, o tuo pačiu ir minėtam atskirties mažinimui.

Pagrindinė negalia turinčių žmonių bendruomenės įvardinta problema – ne iki galo apmąstytos pačios smulkiausios, tačiau ne mažiau svarbios detalės. Vilnius šiuo metu turi tikrai nemažai puikių erdvių, vietų, kuriose negalią turinčių žmonių bendruomenės gali jaustis komfortiškai, pavyzdžiui, visi didieji Vilniaus prekybos centrai. Kino teatruose ar teatruose taip pat yra galimybė negalią turintiems žmonėms mėgautis menu, tačiau tai reikalauja papildomų pastangų, išankstinio derinimo. Todėl yra galimybių tobulėjimui ir geresniam šios bendruomenės poreikių supratimo augimui, tačiau Vilniaus miestas yra tikrai teisingame kelyje.

Su kokiais pagrindiniais miesto pažinimo iššūkiais susiduria „Skirtingų spalvų“ bendruomenė? Kokias įvardintumėte neišnaudotas galimybes?

Norisi tikėti, kad Vilniuje atsiras interaktyvus žemėlapis, kuriame žmonės, gyvenantys su įvairiomis ligomis ar negaliomis, galėtų matyti, kokios miesto lokacijos, erdvės ar pramoginės veiklos yra pritaikytos jų bendruomenei. Tai labai pagelbėtų ir suteiktų dar daugiau aiškumo, visuomeninio bendrumo. Galbūt net ir dabar yra nemažai tokių erdvių, apie kurias šių žmonių bendruomenės tiesiog nežino, todėl jaučiasi socialiai atskirtos.

Jūsų vykdytos kampanijos šūkis buvo „Įgalink“, kuris tarsi atskleidė, kad mūsų visų, kaip visuomenės, rankose yra galimybės suteikti galias. Kaip galima įsitraukti į „Skirtingų Spalvų“ veiklas ir prisidėti prie Jūsų misijos?

Tikrai taip, suteikę galimybes visavertiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, mes įgaliname žmones. Visi norintys prisidėti prie spalvų palaikymo, tai gali padaryti įvairiais būdais. Paprasčiausias, nieko nekainuojantis, bet labai svarbus – žinutės skleidimas apie mus socialiniuose tinkluose, kad kuo daugiau žmonių pamatytų mūsų spalvotas istorijas bei vykdomas veiklas. Taip pat noriu paminėti ir pasidžiaugti, jog iniciatyva vykdo kampaniją „Ir aš esu Tavo istorijos dalis“. Ji skleidžia žinutę, kad visuomenėje visi esame lygūs, o kiekvieno palaikymas yra labai svarbus. Tad kviečiu visus apsilankyti mūsų elektroninėje svetainėje www.skirtingosspalvos.lt ir įsigyti toleranciją skleidžiančius marškinėlius, ženklelį ar iniciatyvos medžiaginį maišelį.

Kokios yra ar norėtumėte, kad būtų rytojaus Vilniaus spalvos?

Labai norėčiau, kad nei vienam pasaulio miestui nereikėtų pažinti spalvų, kurios simbolizuoja tik gyvenimą su ligomis. Norėčiau, kad kiekvienas pats savo buvimu tą miestą kurtų ir tapytų tikromis spalvomis, kurios su jokia liga nesisieja. Juk reikia suprasti, kad gyvenant su diagnoze žmogus susiduria su įvairiais iššūkiais, puola į savotišką destrukciją, po kurios ne kiekvienam yra taip lengva žengti į šviesą. Jei pasaulyje neegzistuotų ligos, greičiausiai, pasaulis būtų laimingesnis, bet gyvenimas ir yra apie dinamišką visumą: nusivylimus, džiaugsmus, praradimus ir atradimus. Tad bandykime tame mieste, šiuo atveju Vilniuje, kurti laimingą gyvenimą, kad ir su diagnoze. Juk matome istorijų pavyzdžius, kad laimė gali aplankyti ir po tam tikros tamsos!

Daugiau apie socialinę iniciatyvą „Skirtingos spalvos“: www.skirtingosspalvos.lt