Ką žmonės dirbo senajame Vilniuje visą dieną?

Nuo stiklių, puodžių, mėsininkų, auksakalių bei siuvėjų iki salyklininkų, žvejų ir tymininkų. Sostinės senamiesčio gatvės ir jų buvę gyventojai atgyja naujame „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrute „9 amatai. Įžengus į senojo Vilniaus cechus“, kuris kviečia prisiminti amatininkus, kadaise formavusius miesto veidą.

Šiuolaikiniame Vilniuje – senųjų amatų ženklai. Nuotr. Neakivaizdinio Vilniaus

Įdomu, kad šio maršruto, kurį pėsčiomis galima įveikti per valandą, temą gidui Andriui Pavelko pasufleravo…Vilniaus gatvės!

„Senamiestyje yra ne viena gatvė, kurios pavadinimas tarsi užsimena apie čia kažkada gyvenusius ir dirbusius amatininkus: Stiklių, Odminių, Mėsinių ir pan. O ar tikrai jie čia gyveno ir vystė savo amatus? Kokia jų atsiradimo istorija? Kaip kūrėsi cechai? O kada tie amatai išnyko? Šie ir panašūs klausimai pastūmėjo daugiau pasigilinti į jų istorijas ir taip po truputį susidėliojo maršruto žemėlapis“, – prisimena A. Pavelko.

Vilniaus gatvių pavadinimuose įamžinti amatininkai. Nuotr. V. Ribokaitės

Pasak jo, amatininkai buvo aktyvūs ir dažnai matomi miestiečiai. Per įvairias šventes ar eisenas jie žygiuodavo nešini savo cechų vėliavomis. Kuo senesnis amatininkų cechas, tuo jų vieta eisenoje buvo pirmesnė ir garbingesnė. Be to, amatininkai buvo miesto ekonomikos variklis – gamybos, prekybos, paslaugų teikėjai.

Amatininkų era ėmė nykti XIX a. pr., kuomet cechai pamažu užleido vietą naujai konkurencinei jėgai – fabrikams. Tačiau, nepaisant to, šiandien kai kurios amatininkų tradicijos yra iš naujo atgimusios. Pavyzdžiui, Užupyje veikia puodžių cechas, miesto turguje galima įsigyti mėsos gaminių iš ūkininkų ar rankų darbo odinę piniginę, diržą. 

Beveik visi amatininkų cechai bažnyčiose turėdavo savo globojamus ir puoselėjamus altorius ar koplyčias. Nuotr. V. Ribokaitės

Beje, 2,5 km ilgio maršrutas vingiuoja ne tik pro pastatus, kuriuose anksčiau veikė amatininkų cechai, bet ir pro bažnyčias. Mat amatininkų cechai nuolat varžydavosi tarpusavyje: kuris cechas įkurtas anksčiau, kurio cecho namas geresnis, kurio nariai turtingesni, pamaldesni ir t.t. Beveik visi amatininkų cechai bažnyčiose turėdavo savo globojamus ir puoselėjamus altorius ar koplyčias. Kartu tai atspindėjo ir bendruomenės turtinę padėtį. Tad susidomėję maršruto tema papildomai gali aplankyti Šv. Jonų, Šv. apaštalų Petro ir Povilo, Vilniaus Pranciškonų ir kitas bažnyčias.

Kviečiame registruotis į maršruto pristatymus su gidu:

* Spalio 25 d. 11.00 val. – https://shorturl.at/g6hVI; 

* Spalio 25 d. 14.00 val. – https://shorturl.at/oWkLc. 

Maršrutą „9 amatai. Įžengus į senojo Vilniaus cechus“ savarankiškam pasivaikščiojimui galima rasti ČIA.