Gretutiniai objektai – tai keramikos paroda, kurią jungia po skirtingas Vilniaus erdves išsidėstę septynių menininkų kūriniai bei drauge keliamas klausimas, ar už viešą darbų eksponavimą autoriai turi gauti atlygį? Parodos metu vilniečiams ir jo svečiams bus pristatyti per 2019-2021 m. sukurti septynių jaunų Lietuvos keramikų kūriniai. Ne atsitiktinai jiems ekponuoti pasirinktos neįprastos menui lokacijos. Kiekvieno menininko objektas rado vietą skirtingose Vilniaus erdvėse: vaistinėje, kirpykloje, restorane, knygyne, optikos prekių, drabužių ir konditerijos parduotuvėse.
Monikos Jonuškaitės kūrinys Universiteto vaistinėje. Monikos Penkutės nuotr.
Pasak projekto organizatorių, dėl pandemijos metais neįvykusių ir nukeltų parodų, galerijų užimtumas ženkliai iššaugo, o tuo tarpu menininkai tikrai nenustojo kurti. „Pats laikmečio nenuspėjamumas taip pat paskatino ieškoti kūrybiškų ir alternatyvių sprendimų. Būtent taip gimė mintis apie netradicines parodas arčiau žmonių, tiesiog vietose, kur dauguma iš mūsų atvyksta įsigyti ar gauti tam tikras kasdienes paslaugas”, teigia idėjos autorė, keramikė Monika Gedrimaitė.
Monikos Gedrimaitės kūrinys optikos prekių studijoje „Supernormal“ . Monikos Penkutės nuotr.
Projekto pavadinimas – „Gretutiniai objektai” – taip pat pasirinktas neatsitiktinai. „Į greta esančus objektus bandoma atkreipti visuomenės dėmesį, kur kūriniai tampa užuominomis į platesnę kūrėjus liečiančią problematiką ir kviečia atvirai diskusijai apie gretutines vizualiųjų menų autorių teises”, – kalba projekto vadovas Vilius Arlauskas. 2019 m. atlikta „Kultūros industrijų apklausa apie teisingo atlygio vizualių sričių meno kūrėjams už viešai parodose eksponuojamus kūrinius” visuomenei pristatė išvadas – autoriams už viešai eksponuojamus darbus atlygį moka tik kas dešimta institucija. Dažniausios to priežastys yra pakankamo finansavimo neturėjimas bei tai, kad didelė organizuojamų parodų dalis yra nemokama.
Kad lankytojai galėtų plačiau susipažinti su menininkų kasdienybe, šalia kūrinių metrikų bus galima rasti QR kodą. Jį nuskenavę išmaniuoju įrenginiu lankytojai galės peržiūrėti trumpus autorių interviu bei jų pasakojimus.
Neringos Akcijonaitytės kūrinys restorane „Amandus”. Monikos Penkutės nuotr.
Šiame vaizdo įraše menininkai, pristatantys savo keramikos objektus, taip pat kalba apie kūrybinės veiklos užkulisius bei ką jie veikia kasdien savo darbe. Pasak ne vieno autoriaus, dirbtuvių bazei sukurti neužtenka vien kompiuterio ir stalo, tam prireikia ir ne mažų patalpų, kuriose tilptų lentynos, stelažai darbams džiovinti, papildomi stalai, žiedimo staklės. Didesnių patalpų prireikia ir medžiagoms laikyti: moliui, įvairioms glazūroms ir kitoms priemonėms. Taip pat bene svarbiausiam keramikų įrankiui – krosniai – reikalingas nestandartinis elektros pajėgumų tiekimas, o kad patalpos taptų patogios darbui ir sveikatai, reikalinga vandentiekio sistema bei patalpų vėdinimas. Anot keramikės Neringos Akcijonaitytės, šiuo metu jai tenka dirbti papildomą darbą tam, kad turėtų pakankamai finansų kurti savo kūrinius bei dalyvauti parodose. Jai antrina ir menininkė Aistė Kalvelytė, kuri teigia, kad „norint įsitvirtinti meno srityje ir jaustis tvirtai, tai pasiekti labai sudėtinga”.
Mingailės Mikelėnaitės kūrinys kepykloje „Druska Miltai Vanduo”. Monikos Penkutės nuotr.
Keramikos kūrinių parodą skirtingose Vilniaus erdvėse galite pamatyti iki spalio 31 d.
Paroda Vilniuje veikia parduotuvėlėje „Baroca”, Šv. Mykolo g. 4-15; restorane „Amandus”, Užupio g. 22; kepykloje „Druska Miltai Vanduo”, esančioje Aukštaičių g. 7; knygyne „Mint Vinetu” Šv. Ignoto g. 16, optikos prekių studijoje ,Supernormal” Krivių g. 13 A; kirpykloje „Uff”, Literatų g. 7, ir Universiteto vaistinėje, Gedimino pr. 27.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Organizatorių informacija