Garsieji kvartalai Vilniuje: po sostinę išsibarstę Juozapo Montvilos pėdsakai

Turbūt ne vienas bevaikštinėdamas Lukiškėse, Rasose, Šnipiškėse ar Naujamiestyje yra atkreipęs dėmesį į vienas greta kito dailiai sustatytus bei bendroje rajonų architektūroje išsiskiriančius namukus. Šie, po miestą išsibarstę namų kvartalai dar kitaip vadinami Montvilos kolonijomis ir savo eksterjeru žavi ne vieno praeinančiojo akį. Pasekime šiais architektūriniais Montvilos pėdsakais!

Montvilos kolonija Kražių gatvėje – bene žinomiausia iš visų. Orintos Labutytės nuotr.

Juozapas Montvila – lenkų kilmės visuomenininkas, žemės banko direktorius bei filantropas, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pradėjęs sublokuotų kotedžų, kitaip vadinamų kolonijomis, statybos koncepciją Lietuvoje. Šis Montvilos sumanymas lenkė tuometinį laiką bei buvo nematytas reiškinys miesto gyventojams, o jį įgyvendinti Juozapui padėjo jo mėgstamiausi architektai – Augustas Kleinas ir Vladislovas Stipulkovskis.

Vaikštinėjant po Montvilos kolonijas, ne vienam iš lūpų gali išlįsti frazė, jog vaikščiojimas čia labiau primena ne buvimą Vilniuje, o kažkur svetur. Ir išties, Juozapo Montvilos parengtas architektūrinis kolonijų projektas pasižymi tapybišku angliškų kotedžų stiliumi, tad nenuostabu, kad akimirkai mintimis galite nukeliauti už Lietuvos ribų.

J. Montvilos kolonija Aguonų gatvėje. Gabijos Stašinskaitės nuotr.

Aguonų kolonija

Naujamiestis – pirmasis Juozapo Montvilos pasirinktas rajonas, kuriame buvo įkurdintos jo kolonijos. 1896-1899 m. statyta Aguonų kolonija pati pirmoji ir seniausioji iš penkių. Šiam kvartalui buvo suprojektuota 11 namų, tačiau pastatyti vos 6. Prie dabartinių Aguonų, Šaltinių ir Mindaugo gatvių įkurdinti namai buvo vienaukščiai, pailgi, o kiekviename jų galėdavai rasti du butus su skirtingais įėjimais. Teigiama, kad viename iš Aguonų g. kolonijos namų (Aguonų g. 13) gyveno vasario 16-osios nepriklausomybės akto signataras, būsimasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, o jo namuose nestigdavo inteligentijos susibūrimų. Taip pat Aguonų kolonijoje gyveno ir kitas vasario 16-osios nepriklausomybės akto signataras Mykolas Biržiška.

Pohuliankos kolonija. Gabijos Stašinskaitės nuotr.

Pohuliankos (Jovaro) kolonija

Antroji Montvilos įkurdinta kolonija – taip pat Naujamiestyje, tarp dabartinių Čiurlionio, Jovaro ir Basanavičiaus gatvių. Pastaroji gatvė seniau turėjo Pohuliankos vardą, o ir Naujamiestis vadintas tokiu pačiu pavadinimu. Nenuostabu, kad taip pat pavadinta buvo ir 1897 m. pastatyta Montvilos kolonija. 10 šiame kvartale esančių namų sudaro kvadratinį planą ir yra sustatyti atskirai arba sublokuoti po dvi sekcijas. Didelės namų erdvės buvo skirtos sodyboms, nuo gatvės atitvertoms mūro sienomis su vartais ir varteliais. Būtent šioje kolonijoje sau namą buvo pasistatęs ir pats Juozapas Montvila bei keletas kitų Vilniaus žemės banko darbuotojų.

Piromonto kolonija

Piromontas – išgirdus šį pavadinimą pirmą kartą, jis išties gali nuskambėti gana intriguojančiai.  XVIII amžiuje Neries krantinėje į dešinę nuo Kalvarijų gatvės buvo rūmai, vadinti Piro arba Petro vardu. Sujungus vardą su žodžiu „monte“, lotyniškai reiškiančiu „kalnas“, išėjo pavadinimas Piromontas. 1898-1899 m. čia įkurta dar viena Montvilos kolonija, kur tarp Rinktinės, Šeimyniškių ir Slucko gatvių išsidėstę 20 namų. Patys išraiškingiausi namai, esantys Piromonto kolonijoje, A. Kleino suprojektuoti 5 dviaukščiai kotedžai. 3 „dvigubi“ iš dviejų blokuotų dalių, keturbučiai, ir 2 atskiri dvibučiai akį patraukia  dėl savo asimetriškai išdėstytų laiptinių ir langų, bei medžio dekoro pastogėse ir mansardose.

Piromonto kolonija. V. Ribokaitės nuotr.

Rasų kolonija

Kultūros paveldo perlas, Rasų kolonija pastatyta 1898-1902 m. Šios kolonijos gatvės sudaro taisyklingą stačiakampio formą, tiksliai orientuotą pasaulio šalių atžvilgiu. Gyvenamųjų namų kompleksą sudaro 30 namų, o įdomus faktas tas, kad Vitebsko ir Baltstogės gatvės, kuriose pastatyta dalis Rasų kolonijos namų, savo pavadinimus išlaikė nuo pat jų suteikimo, t. y. XIX a. pabaigos. Bevaikščiodami po Rasų kolonija galite pastebėti namus su daugiašlaičiais stogais, medžio detalėmis, primenančiomis šveicariškas vilas, neoklasicistiniu dekoru bei kiek paprastesnio plano pastatus. Pirmieji buvo projektuoti A. Kleino pasiturintiems vilniečiams, antrieji – V. Stipulkovskio valstybės tarnautojams.Kalbant apskritai, Rasų kolonija – vienas iš Vilniaus rajonų, kuris bėgant laikui keitėsi mažiausiai.

Vienas Juozapo Montvilos kolonijos Rasose namų. Artūro Žuko nuotr.

Rasų kolonija. M. Krilavičienės nuotr.

Lukiškių kolonija

Ar žinojote, jog vienu pirmųjų Vilniaus mikrorajonų yra laikoma pati žymiausia Montvilos kolonija Lukiškėse? Šią koloniją sudaro 22 namai, išsidėstę beveik trikampiu – 5 namai prie Lukiškių aikštės, 10 namų Kražių skersgatvyje bei 7 Kražių gatvėje. 1911-1913 m. pastatytu kvartalu J. Montvila siekė dar labiau paraginti gyvenamosios aplinkos reformavimą, kai vientisai projektuojama bei statoma uždara kotedžų bendrija su vidiniu sodu. Kitaip tariant, kurta tikra užuovėja nuo pasaulio sumaišties, kuri dar šiais metais paskelbta saugomu kultūros objektu (o Vilniuje tokių vos 5!). Tai – bene žinomiausia J. Montvilos kolonija Vilniuje, dėl gražuolio eksterjero dažnai atsirandanti turistų ir miestiečių foto objektyvuose.

Šalia Lukiškių aikštės esančią Montvilos koliniją vertą apeiti iš visų pusių ir užsukti į vidinį kiemą. Orintos Labutytės nuotr.

Tekstą parengė Gabija Stašinskaitė. 

„Neakivaizdinio Vilniaus“ informaciją panaudoti kitose visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose, be sutikimo draudžiama.