Prasidėjęs pernai kaip Tarptautinio Kauno kino festivalio dalis, videomeno, menininkų filmų ir judančių vaizdų festivalis „Videogramos“ šiemet keliasi į Vilnių. Festivalyje bus pristatomi šiuolaikinių kūrėjų darbai, neretai pasirodantys už įprastos filmų rinkos ribų, sutelkiant dėmesį į įvairias judančio vaizdo autorystės formas ir meninius procesus. Festivalio programoje – nuo lapkričio 18 d. iki gruodžio 4 d. kultūros komplekse „SODAS2123“ veiksianti paroda „Pralaidumas“, gruodžio 8 – 19 d. „Skalvijos” kino centre vyksiančios kuruotų programų peržiūros ir menininkų projektų pristatymas virtualiojoje erdvėje.
Filmo „Lung“ kadras
„Festivalio pavadinimas buvo įkvėptas režisierių Haruno Farockio ir Andreiaus Ujicos 1992 m. dokumentinio filmo „Revoliucijos videogramos“, kuriame fiksuojama ir analizuojama televizijos ir joje gimstančių vaizdų įtaka istoriniams įvykiams. Žodis „videograma“ pažodžiui reiškia video – vaizdo – rašymą, taigi šio festivalio tikslas – pristatyti kiną ir videomeną, kurie gali veikti kaip istorijos dalyviai bei jos kūrėjai, kaip sąmonės tęsinys, išraiškos ar pokalbio priemonė.“, – teigia festivalio kuratorės Viktorija Šiaulytė ir Monika Lipšic.
Festivalio tema „Pralaidumas“ kvies permąstyti vidaus ir išorės ribas
Šiemet pasirinkta festivalio tema „Pralaidumas“ siūlo gilintis į tai, kaip apibrėžiame save, vidinių ir išorinių pasaulių kūrimą ir jų tarpusavio ribas. Gyvenamosios aplinkos ir architektūros ryšį su žmogaus-gyventojo vidiniu pasauliu atspindi pirmasis šių metų „Videogramų“ renginys – paroda „Pralaidumas“ (kuratorės Monika Lipšic ir Viktorija Šiaulytė), kurios atidarymas vyks lapkričio 18 d. 19 val. kultūros komplekse SODAS2123.
Filmo „The Geshema is Born“ kadras
Parodos kontekste pralaidumas – būdas matuoti tuštumą (tiek fizinę, tiek asmeninę), tačiau taip pat gali reikšti ir architektūrinių pertvarų bei socialinių ribų pralaidumą. Viešo ir asmeninio pasaulių atskyrimas – modernybės išradimas, kuomet architektūra imasi užduoties kurti asmens vidinį pasaulį, taip randantis ne tik skirtingoms vidaus erdvių tipologijoms, bet ir ypatingai vidinio pasaulio „topografijai“. Ši paroda pradėta formuoti mąstant apie menines veiklas, ypatingai sutelktas į šias vidinių ir išorinių pasaulių įtampas bei kvestionuojančias šių skirčių nestabilumą. Čia pristatomi menininkų Sam Williams, Laura Grace Ford, Shirin Sabahi, Robin Vanbesien darbai atveria skirtingas perspektyvas pralaidumo tema architektūros, miesto ir socialinių struktūrų kontekste.
Parodoje „Pralaidumas“ bus pristatoma „videogramiška patalynė“
Tema „Pralaidumas“ skirtingai skleidžiasi visoje šių metų festivalio programoje. Karantino metu kino vartojimas tapo itin asmenine praktika, asmeninėse vidaus erdvėse taip pat mezgasi ypatingas judančių vaizdų ir žiūrovo ryšys. Kaip parodos dalis bus pristatomas bendras Vlado Suncovo, Mareko Voidos, Monikos Lipšic ir Viktorijos Šiaulytės projektas – patalynė „Videogramos“ . Tai – ir meno kūrinys, ir dizaino objektas viename, funkcionuojantis kaip priedanga kino žiūrėjimui vienumoje, o joje pavaizduotos diagramos – tarsi troškimo persikelti į kino, virtualius ar įsivaizduojamus pasaulius žemėlapis.
Filmo „War and peace“ kadras
Teminėse peržiūrų programose – archyviniai filmai ir video kūrinių programa, skirta Lauren Berlant
Vėliau iš privačių ir viešų erdvių persikelsime į asmeninius ir viešus prisiminimus – „Skalvijos“ kino centre gruodžio 8 – 12 d. vyks kino tyrėjo Karolio Žuko kuruotos programos „Tai, kas liko neužbaigta“ peržiūros, kurių metu bus rodomi Courtney Stephens, Tomasz Wolski, Mariam Ghani ir kitų kūrėjų filmai, kuriuose naudojama archyvinė medžiaga.
„Stebėdami archyvinę medžiagą galime apčiuopti, kaip praeities vaizdai apibrėžia mūsų asmeninę ir kolektyvinę atmintį, kaip emocinė reakcija ir kultūrinės bei lytinės tapatybės formuoja mūsų suvokimą apie prisiminimus. Kai nesame tikri, ar šiuose vaizduose visuomet regime „tikrovę“, archyvinių filmų kūrimas tampa bandymu ištirti ir atrasti klaidas šiuose mūsų pasaulį atspindinčiuose vaizduose. Tuomet prasideda jų pertvarkymas, naujų naratyvų atradimas ir ieškojimai, kaip perteikti istoriją iš savo požiūrio taško“,- teigia programos sudarytojas Karolis Žukas.
Gruodžio 15-19 d. „Skalvijoje“ bus pristatoma menininkės ir kuratorės Gerdos Paliušytės sudaryta trijų dalių video kūrinių programa skirta Lauren Berlant filosofijai ir mąstymo trajektorijoms. Šioje programoje, suskirstytoje į tris tarpusavyje susijusias dalis ir raktažodžius „Studijuoti-mokytis naujai“, „Troškimas-meilė“ ir „Tampant suaugusiąja“ (angl. „coming of age“), žvilgsnis kreipiamas į gebėjimą jausti, stebėti, mokytis, mylėti, fantazuoti ir trokšti kompleksiškame persiklojančių dirbtinių realybių ir režimų pasaulyje, kuris ne tik įvairiais būdais riboja ar nuvilia, bet ir įgalina.
Festivalio plakatas
Šioje plačią geografiją ir skirtingas kartas apimančioje programoje bus rodomi Mianmaro menininko Moe Satt, britų menininkės Josiane M.H. Pozi, Indijos dokumentinių filmų kūrėjos Malati Rao ir kitų menininkių(-ų) bei kino režisierių darbai. Peržiūros „Tampant suaugusiuoju“ žiūrovai turės galimybę pamatyti naują Daivos Tubutytės filmą „Sacred Fire Within“ ir susitikti su kūrėja.
Festivalio „Videogramos“ renginiai taip pat vyks virtualiojoje erdvėje
Žiūrovai kviečiami užsukti į naujai sukurtą Videogramų interneto svetainę, kurioje veikia platforma „Online room“ – čia kas mėnesį bus pristatomi šiuolaikinių menininkų judančių vaizdų projektai. Pirmasis „Online Room“ pristatomas video kūrinys – menininkės Anastasijos Sosunovos „Kai viskas pasibaigs, susitinkam!“ (angl. „When all this is over, let’s meet up!“).
Daugiau informacijos: www.videograms.online
Projektą remia Lietuvos kino centras, Lietuvos kultūros taryba, Šiaurės šalių kultūros fondas. Parodos „Pralaidumas“ bendraorganizatorius – kultūros kompleksas SODAS2123, projekto partneriai – „Skalvijos“ kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga.