Tarptautinis gatvės teatro festivalis – SPOT šiais metais kviečia gilintis į judėjimo mieste temą, kaip jame judame, jaučiamės, su kokiais iššūkiais susiduriame? Prieš pristatant šių metų festivalio plačią užsienio programą kalbiname įvarius žmones, kurie įkvepia į judėjimą mieste pažvelgti kiek kitomis akimis. Pokalbis su parkūro bendruomenės „Mamgrow” atstovu – Mantu Greičiumi.
Mantas Greičius. Asmeninio albumo nuotr.
Mantai, kaip tavo gyvenime atsirado parkūras?
Būdamas 15 metų paaugliu susižavėjau parkūru. Tuo metu draugai parodė vieną vaizdo įrašą, kuriame Latvijoje jaunuoliai tuo užsiėmė ir tai visiškai sužavėjo, atrodė, kad jei pats taip sugebėčiau taip judėti, būčiau pats „kiečiausias” savo kieme. Ir taip pradėjome mokytis, bandyti atkartoti, tai ką pamatydavome vaizdo įrašuose, bėgant laikui viskas tapo vis lengviau, įvairūs triukai ėmė darytis mažiau sudėtingi. Paauglystėje tiesiog pasirinkau ieškoti veiklų, kur galėčiau išsiskirti, parkūras atrodė visiškai nestandartinis užsiėmimas. Vėliau ne tik visko išmokau, bet ir kitus pradėjau mokyti.
Kokia yra parkūro bendruomenė šiandien, Vilniuje? Kaip Jūs bendraujate tarpusavyje?
Galima sakyti, kad parkūro bendruomenė yra nuolat „banguojanti”, kartos nuolat keičiasi, viena karta pasensta, pradeda rečiau užsiimti parkūru, atsiranda kita karta, kuri juos natūraliai pakeičia. Bendruomenės aktyvumas labai priklauso ir nuo to kokie žmonės tuo metu yra lyderiaujančiose komandose, kiek jie matomi, aktyvūs, pavyzdžiui prieš beveik dešimtmetį buvo Tomo Gudėno karta, pas kurią mes patys būdami jauni eidavome, mokindavomės, žiūrėdavome į juos kaip į pavyzdžius sau. Dabar patys mokome kitus ir tikrai ateis metas, kai kažkas pakeis ir mus pačius.
Mantas Greičius. Asmeninio albumo nuotr.
Šiuo metu Lietuvoje yra keli šimtai žmonių, kurie aktyviai užsiima parkūru, turime kelis aktyvius puslapius socialiniuose tinkluose, tad visi besidomintys, juose gali rasti informaciją, kada kas kur vyksta ir prisijungti. Visai nesvarbu žmonės pažįstami ar ne, jie susitinka ir kartu treniruojasi, tobulėja.
Ar yra amžius cenzas?
Iš esmės galiu sakyti, kad parkūru galima užsiimti vos pradėjus vaikščioti, bet pats supratimas ir suvokimas, kad turi mąstyti ką ir kaip darai taip pat labai svarbus, todėl sakyčiau, kad nuo 7-8 metų jau galima pradėti mokytis pagrindų, o iki kada parkūras tinkamas, amžiaus nėra, tai priklauso nuo paties žmogaus noro bei fizinio aktyvumo.
Kokios erdvės Jums yra tinkamos treniruotėms, kaip jas atsirenkate?
Visas miestas gali būti parkūro treniruočių aikštelė, visą miestą galima puikiai išnaudoti. Viskas priklauso nuo vaizduotės. Manau, kad visas parkūro grožis ir yra tame, kad gali sportuoti kur nori, ar tai būtų salė, ar tiesiog gatvė. Treniruotėms stengiamės ieškoti skirtingų erdvių, o kaskart atkeliavę į naujas galvojame, ką būtent jose nuveikti, kokį triuką galima pritaikyti, kaip sienomis palaipioti, nuolat pasitelkiam vaizduotę, ieškom skirtingų objektų aplink, kuriuos treniruočių metu būtų galima išnaudoti.
Mantas Greičius. Asmeninio albumo nuotr.
Kaip tu pats judi mieste?
Ypatingos judėjimo filosofijos neturiu. Kasdieniais reikalais judu įprastomis transporto priemonėmis: automobiliu ar dviračiu, parkūro kaip susisiekimo būdo nenaudoju, tačiau mėgstu kasdienybę paįvairinti netikėtose vietose ar netikėtu metu panaudodamas parkūro triukus, taip dažnai nustebindamas aplinkinius. Man patinka turėti šį išskirtinumą, kurio taip paprastai nesimato.
Koks tau atrodo judėjimas Vilniaus mieste, ką galėtum išskirti?
Labiausiai man išsiskiria ne pats judėjimas, o besikeičianti miesto struktūra, kaip ji keičiasi, modernėja. Kaip parkūro atstovui labai jaučiasi, kad anksčiau miestas buvo pilnesnis statinių, kurie pagal paskirtį nebuvo naudojami, tačiau labai tinkami mūsų treniruotėms, dabar tokios vietos griaunamos, jų lieka vis mažiau. Aišku, miestas keičiasi, plečiasi, įprastas vietas keičia kitos, o mes stengiamės vis iš naujo atrasti kuo skirtingesnes erdves, kurios būtų tinkamos parkūrui.
Kaip manai, koks judėjimas Vilniuje bus 2050 metais?
Įsivaizduoju, kad viskas bus labai modernu, o parkūras toks koks yra šiandien gali būti, kad bus išnykęs. Šiuo metu šis sportas jau įgauna kitokias reikšmes, yra spraudžiamas į rėmus, žadama kad kažkada taps ir olimpine sporto šaka. Tuomet manau tiesiog vyks kitokios varžybos, o treniruotes gatvėse pakeis treniruotės sporto salėse.
Festivalis SPOT jau šių metų liepos 8-11 d., kvies į skirtingas Vilniaus erdves bei supažindins su įvairiapusiais gatvės teatro pasirodymais. Festivalio programa jau netrukus!
Daugiau apie festivalį SPOT – www.menuspaustuve.lt
Festivalį remia: Lietuvos kultūros taryba
Festivalį globoja: Vilniaus miesto savivaldybė
Interviu parengė: Rasa Morkūnaitė