Kaip ir kasmet, rugsėjo antrąją savaitę, 8–12 dienomis, Vilnių pripildys tarptautinio festivalio „Muzika erdvėje“ garsai. Sostinės gyventojams ir svečiams bus pristatyta net 10 kūrinių, specialiai sukurtų ar pritaikytų konkrečioms miesto vietoms.
Nuo 2014 metų viešosios įstaigos „Meno genas“ rengiamas festivalis „Muzika erdvėje“ – vienintelis įvietintai šiuolaikinei muzikai skirtas festivalis Lietuvoje, kviečiantis ir kompozitorius, ir klausytojus tyrinėti garso, erdvės bei žmogaus ryšius. Kasmet festivalis skelbia temą, kuri vienija visą programą. Šiais metais „Muzika erdvėje“ siūlo dėmesį atkreipti į laiką.
Viena vertus, laikas – nekintanti konstanta, vis dėlto jį galime suvokti ar išgyventi ir subjektyviai. Festivalyje pristatomi kompozitoriai ir kitų sričių menininkai įvairiais aspektais interpretuoja laiko sampratą bei kviečia klausytojus pastebėti, koks laikas svarbus kasdieniame žmogaus gyvenime, jo pasaulio suvokimui, konkrečios erdvės ar vietos patyrimui.
Kaip teigia festivalio vadovai Matas Drukteinis ir Agnė Matulevičiūtė, jau kelerius metus ši tema sukosi galvose. „Laikas, tikriausiai yra vienas iš objektyviausių ir kartu paslaptingiausių mūsų realybės dėmenų. Jis taip pat daro tikriausiai didžiausią įtaką žmogaus kasdienybei: mes priklausomi nuo laiko, mokomės jį suvaldyti, kuriame apie jį sentencijas ar rašome knygas. Vis dėlto laikas, mūsų nuomone, išlieka viena labiausiai nepažabojamų stichijų, todėl šiais metais kviečiame sutelkti sąmoningą dėmesį ir pažiūrėti į laiką kaip į tam tikrą fizinį objektą – suvokti jo galimybes, ribas, formas ir poveikį“, – pasakoja „Muzikos erdvėje“ rengėjai.
Festivalyje, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė, dalyvaujantys menininkai, kaip teigia organizatoriai, pasirinko išraiškingas erdves. Nuo buvusio kalėjimo iki dar statomo pastato, nuo apleistos erdvės gimdymo namuose iki viešojo transporto stotelės, nuo ramybę kuriančios upės iki intensyvumu pulsuojančio biurų komplekso – čia ne tik puikiai atsiskleidžia kūrinių idėjos, bet jos taip pat parodo įvairiapusius laiko temos aspektus.
„Išskirtinės erdvės yra šio festivalio pagrindas, kartu su partneriais, kuriems esame itin dėkingi, įleidžiame į jas muziką. Tai kas dieną čia besilankantiems sukuria naują erdvės potyrį ir savitai supažindina su vieta į ją atėjusius pirmą kartą“, – pastebi A. Matulevičiūtė ir M. Drukteinis.
Festivalio pradžią, rugsėjo 8-ąją, trečiadienį, skelbs kompozitoriaus Mato Samulionio kūrinys „Space and Time“ („Laikas ir erdvė“), skirtas Lukiškių kalėjime 2.0 esančiai cerkvei. Ji pasižymi ypač įdomia akustika. Kompozitorius tyrinėja gyvo, instrumentų atliekamo, ir akusmatinio garso, sklindančio iš kolonėlių, dialogą erdvėje.
Rugsėjo 9 d. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Holokausto ekspozicijoje Niujorke gyvenantis rusų kilmės žydų kompozitorius Ljova (Lev Zhurbin) pristatys koncertinę programą unikaliam instrumentui – fadolinui. Skambės kompozitoriaus per paskutiniuosius metus sukurti kūriniai solo ir duetai su akordeonu. Koncerto kulminacija – specialiai šiai erdvei sukurta kompozicija, inspiruota Vilniuje gimusio žymaus žydų rašytojo ir poeto Chaimo Gradės kūrybos.
Rugsėjo 10 d. perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, tūbos atlikėjas Simonas Kaupinis ir poetas, dramaturgas Gintaras Grajauskas Vilnelės upėje atliks kompozitoriaus Antano Jasenkos kūrinį „Matrics-Natura“. Performansas į laiką žvelgs lyg į tėkmę ir klausytojus kvies dalyvauti apsivalymo apeigose.
Rugsėjo 11 d. kompozitorė Raimonda Žiūkaitė MMLAB erdvėje pristatys performatyvią instaliaciją „Vitrina“. Nuo 12 iki 24 val. per stiklą su lankytojais į vibracinius dažnius reaguojančiomis garso kolonėlėmis bendrausianti menininkė kvies iš šono pažvelgti į karantino laiku išgyventą siurrealistinį laiko ir erdvės pojūtį. Instaliaciją papildys ryto, pietų ir vakaro performansai.
Tą pačią dieną Agnė Matulevičiūtė pakvies į apleistą pastatą Vilniaus gimdymo namų teritorijoje. Skambės kūrinys „aa-aa“, paremtas visiems žinomos lopšinės tema. Kompozitorė laiką atskleidžia kolektyvinės sąmonės aspektu: mamos – vaikui, kartos – kartai perduodama informacija. Vokalinio ansamblio „Melos“ atliekama muzika susipins su publikos improvizacija. Netrukus kitoje netikėtoje vietoje – M. K. Čiurlionio stotelėje – skambės kompozitorės Marijos Paškevičiūtės kūrinys „xtc (how long till you feel)“ („xtc (kiek ilgai, kol pajusi)“). Kompozicija į vientisą laiko-erdvės vertikalę sujungs miesto garsus ir elektroninę muziką.
Paskutiniąją festivalio dieną, rugsėjo 12 d., naujajame sostinės Paupio rajone, dar statomame name, klausytojai išgirs du kompozitoriaus Vykinto Baltako kūrinius, kuriuos atliks smuiko virtuozė Rusnė Mataitytė. Renginyje, kuris sujungs ekskursiją po Paupį ir muzikinį potyrį, atsigręžiama į laiką kaip į statytoją, nuolatos iš praeities kuriantį ateitį mūsų pačių rankomis.
Taip pat jau įprasta festivaliui tapo pristatyti garso ar skirtingas medijas sujungiančias instaliacijas. Visomis dienomis bus galima aplankyti šviesų menininko Justo Bo instaliaciją „Laikas teka“, įrengtą Quadrum verslo miesto kieme. Kelio ženklo ir laikrodžio įvaizdžius primenančiame objekte laikas teka nenuspėjamai.
Švedijoje gyvenantis italų garso menininkas Alessandro Perini Vingio parke nuvirtusiame medyje įrengs garso skulptūrą „Dead Tree Spectrum“ (liet. „Negyvo medžio spektras“). Pats medis, tapęs skambančiu objektu, kviečia gyvai stebėti laiko eroziją. Kartu autorius atkreipia dėmesį į miesto žaliųjų erdvių problematiką. Aušros vartuose kompozitorius Andrius Šiurys ir menininkė Paulina Simutytė pristatys instaliaciją „Laikas gimti ir laikas mirti“. Atsisėdusius į po arka įrengtą valtį muzika klausytojus pakvies į gyvenimo kelionę.
Festivalio „Muzika erdvėje“ programą taip pat papildys kūrinius bei erdves įvairesniais potyriais atskleidžiantys renginiai – ekskursijos, susitikimai, diskusijos, kūrybiniai užsiėmimai.
Visi muzikiniai festivalio įvykiai – nemokami, tačiau būtina išankstinė registracija. Detalesnės informacijos apie renginius ieškokite internetiniame puslapyje muzikaerdveje.lt ir Facebook paskyroje.