Darbščiųjų grybų vakarėlis

Eidama miestu, ypač jei šalia yra koks parkelis, žalias plotelis ar medžių oazė, visada dairausi GRYBŲ! Nuo tada, kai mano domėjimosi objektyve sufokusuotas dar neatrastas grybų pasaulis, daug laiko praleidau skaitydama knygas, mokydamasi, tyrinėdama. Tad nenuostabu, kad mano akys jau ištreniruotos fiksuoti grybus net ir urbanistinėse džiunglėse. Grybai čia it miesto tvarkos ir švaros prižiūrėtojai, pavadinčiau juos MIESTO KEPENIMIS.

Grybų vakarėlis trunka vos 2–3 dienas, paskui gyvenimą švenčiantys grybukai iš baltutėlių tampa pilki ir jų gyvavimas baigiasi.

Grybai tarsi nematomas vidaus organas, kantriai perdirbantis organines medžiagas į daleles, kurios tampa maistu ir namais kitiems organizmams. Kaip ir šie nuotraukoje susispietę į būrį grybukai, tarsi pasiruošę vakarėliui.Tai išsėtiniai mėšlagrybukai. Ir nors jie atrodo kaip tikri linksmybių mėgėjai, iš tikrųjų yra labai darbštūs. Jų  galima aptikti miesto parkelyje, ant medžio kelmo. Jie vieni iš grybų skaidytojų, jų tikslas – į atskiras medžiagas išskaidyti kelmą, ant kurio auga. Ir tai jie uoliai daro – kaip kokie chemikai miksuoja visokiausias chemines medžiagas, kurios išardo net sudėtingiausius augalų audinius, tokius kaip mediena.

Tad jei keliaudami įprastu maršrutu leisite akims pasiganyti aplinkui, tikrai aptiksite vieną kitą grybą. Na, bent jau ant medžių kamienų, tvorų ar sienų prigludusias kerpes it kokias skirtingų atspalvių dėmeles. Kerpė – įdomus organizmas, tiksliau, dviejų ar daugiau organizmų namų ūkis, kuriame sugyvena grybas, dumblis ir dar kartais bakterijos. Atskirai gyvendami grybas ir dumblis tikriausiai sostinės gatvių nepasiektų, o štai kartu susimetę jie puikiausiai jaučiasi net ir atvirame kosmose. 

Na, o mieste kerpės tarnauja kaip bioindikatorius, rodantis oro kokybę, – kuo oras labiau užterštas azoto ir sieros junginiais, tuo jų įvairovė mažesnė. Kerpės tarsi dar vienas miesto sluoksnis – iš pirmo žvilgsnio nematomas, bet visur esantis ir dengiantis daugelį paviršių. 

Net jei nebūsite nusiteikę su miesto grybais pažindintis, jie neišvengiamai patys pas jus užsuks į svečius. Gal ne vakarėliui nusiteikę mėšlagrybukai, bet įvairiausi pelėsiai, kurių sporos nevaržomos lakioja po visą miestą, užsuka ir apsigyvena butuose. Reikia gerokai pasistengti, kad su šiais grybais nesusipažintumėt – vos tik sporos nusileis ant ilgiau palikto maisto (net ant saugiai laikomo šaldytuve), jis pasidabins įvairiaspalviais pūkuotais pelėsiais.

Taigi belieka susitaikyti, kad grybai – neatsiejama miesto kūno dalis. Vieni darbščiai perdirba visa, kas jau nebegyva, kiti stebi miesto oro kokybę, treti kartais imasi tvarkytis mūsų namuose. 

Straipsnio autorė Aurelija Plūkė

Straipsnis yra iš žurnalo ,,Neakivaizdinis Vilnius” 23-iojo numerio.