Neseniai kultūros mylėtojus pasiekė džiugi žinia – nuo kovo 15 d. galima atsidaryti muziejams ir galerijoms. Kai kurios Vilniaus įstaigos atsidaro iš karto, kitos lankytojus rengiasi priimti kiek vėliau. Pateikiame keletą „Neakivaizdinio Vilniaus“ rekomendacijų išsiilgusiems meno. Kviečiame atkreipti dėmesį į šių įstaigų saugaus lankymo taisykles – daug kur reikalinga išankstinė registracija ar elektroniniai bilietai.
Tado Kazakevičiaus fotografijų paroda „Tai, ko nebebus“
Lietuvos nacionalinis muziejus, Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1
Atidarymas kovo 17 d. 18 val., lankytojams paroda atidaroma nuo kovo 18 d.
Tarptautinių fotografijos konkursų finalininkas Tadas Kazakevičius Lietuvos publikai pristato pirmąją autorinę savo darbų parodą „Tai, ko nebebus“. Penkerius metus autorius fiksavo nykstantį Lietuvos kaimą, o ieškodamas įsimintinų ir iškalbingų kadrų šalies keliais ir vieškeliais apkeliavo daugiau nei 7000 kilometrų. Fotografijų ciklą autorius vadina asmenine sentimentalia kelione, nusidriekusia per įvairias Lietuvos vietoves – Plungės, Šalčininkų, Ukmergės, Elektrėnų, Anykščių, Kazlų Rūdos, Pasvalio ir kitus rajonus. Šis ciklas pateko ne tik į prestižinį „Leica Oskar Barnack Award“, bet ir į tarptautinių fotografijos konkursų „ZEISS Photography“, „Lens Culture“, „The Royal Photographic Society“ parodos finalininkų gretas.
Informaciją apie saugų muziejaus lankymą ir registraciją rasite čia.
Kazio Varnelio piešinių paroda „Begalybės link“
Kazio Varnelio namai-muziejus, Didžioji g. 26
Nuo kovo 17 d.
Muziejuje veikia niekuomet anksčiau neeksponuotų Kazio Varnelio piešinių paroda „Begalybės link“. Ši paroda, tai pažintis su kitokiu Kaziu Varneliu. Dailininkas kelis dešimtmečius praleido kurdamas bažnytinius interjerus, baldus, altorius, klausyklas ir net liturginius reikmenis lietuvių išeivijos šventovėms Amerikoje. Parodoje bus galima išvysti niekuomet anksčiau neeksponuotus XX a. 5–7 dešimtmečiais sukurtus eskizus, daugiausia atspindinčius dailininko Čikagoje įsteigtų Bažnytinio meno dirbtuvių laikotarpį. Daugelis šių projektų buvo įgyvendinti, tačiau šiandien išlikę tik parodoje eksponuojamuose piešiniuose, mat vėlesnių rekonstrukcijų metu K. Varnelio kurti maldos namų interjerai prarado pirminį vaizdą.
Informaciją apie saugų muziejaus lankymą ir registraciją rasite čia.
MO muziejus Ryčio Šeškaičio nuotr.
Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949
MO muziejus, Pylimo g. 17
Nuo kovo 20 d.
MO muziejus paroda „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949” pristato dramatišką miesto dešimtmetį. Valdžia Vilniuje per šį laikotarpį keitėsi penkis kartus. Kito ir miesto gyvenimas, vilniečių kasdienybė ir tapatybė. Parodoje eksponuojami dailės kūriniai, fotografijos, dokumentai, architektūros projektai padeda daugiau apie tai sužinoti. Kaip teigia parodos kuratorė: „Paroda skirta Vilniui ir jo žmonėms, kurių skaudus likimas daug metų buvo nutylimas, nes svarbesni atrodė kiti dalykai“. Plačiau apie parodą – čia.
MO muziejuje tuo pačiu metu veiks ir dar dvi parodos: Sunkus amžius. Szapocznikow – Wajda – Wróblewski bei Rūta Spelskytė: Tylaus kalbėjimo metodai
Informaciją apie saugų muziejaus lankymą rasite čia.
Naujoji paveikslų kolekcija Valdovų rūmų muziejuje
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Katedros a. 4
Nuo kovo 16 d.
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai išgyvena tikrus istorinius įvykius. Šiuo laikotarpiu muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas ir VšĮ PK Fondo vadovas, žinomas pramonininkas bei kultūros rėmėjas dr. Pranas Kiznis pasirašė po beveik dvejų metų derybų sutartį, pagal kurią muziejui neatlygintinai perduota saugoti ir eksponuoti ypač vertinga 23 paveikslų galerija, kurią sudaro garsių XIV–XVII a. Italijos dailininkų tapybos darbų rinkinys. Ją lankytojai galės išvysti antro maršruto „Atkurti istoriniai interjerai“ ekspozicijos III manieristinėje antikameroje, vos tik muziejus vėl atvers duris. Plačiau apie parodą skaitykite čia.
Informaciją apie saugų muziejaus lankymą rasite čia.
Valdovų rūmų nuotr.
Andriaus Repšio fotografijų paroda „Projektas 1808. Karantinas“
AP galerija, Polocko g. 10
Nuo kovo 15 d.
Menininkas Andrius Repšys nagrinėja šiuo metu pasaulyje kone aktualiausią temą – koronaviruso įtaką žmonėms ir jų kasdienybei. Kaip ir ankstesnėse savo darbų serijose, fotografas savo kūriniuose kelia problemą sujungdamas geografinę erdvę ir jų specifiškumą su žiūrovui gana gerai įskaitomomis simbolinėmis prasmėmis, atsiskleidžiančiomis per geografinės vietos detales. Ši serija kuriama nuo Lietuvoje įvesto karantino pradžios (2020.03.16.), fiksuojant centrines didžiųjų miestų aikštes kasdien tuo pačiu metu – 18.08 val.
Daugiau informacijos čia.
Andriaus Repšio nuotr.
Paroda „Formuojant ateitį. Erdvinės Aleksandros Kasubos aplinkos“
Emilijos Škarnulytės instaliacija „Daugdara“
Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22
Nuo kovo 26 d.
Parodoje pirmą kartą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje pristatomas Lietuvos ir JAV aplinkos menininkės-vizionierės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės (Kasubos) (1923–2019) palikimas, apimantis septynis jos kūrybos dešimtmečius. Parodos pagrindą sudaro Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui menininkės padovanotų kūrinių bei skaitmeninių vaizdų kolekcija, kurią papildo JAV saugomi A. Kasubos darbai ant popieriaus.
Kartu su Aleksandros Kasubos paroda NDG didžiojoje salėje bus pristatoma jaunos, bet pasaulyje jau pripažintos Lietuvos menininkės Emilijos Škarnulytės instaliacija „Daugdara“. Tai naujas kūrinys, inspiruotas 2017 metais įvykusios Emilijos pažinties su A. Kasuba ir jos kūrybiniu palikimu. Daugiakanalė audiovizualinė instaliacija kvies žiūrovus įžengti į užburiančią erdvę, kurioje susitinka abiejų menininkių – A. Kasubos ir E. Škarnulytės – vizijos.
Paroda „Laisvas kinas: 1990–2020“
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Vilniaus g. 41
Nuo kovo 19 d.
Praėjus trims nepriklausomybės dešimtmečiams, atsiradus laiko distancijai, galima peržvelgti, kokie jie buvo Lietuvos kinui. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus nusprendė surengti Lietuvos kino trisdešimtmečiui skirtą parodą „Laisvas kinas: 1990–2020“. Tai pirma tokia išsami nepriklausomybės laikų kino peržvalga, kurioje bus galimybė susipažinti su Lietuvos kino istorijos procesais, filmais, kurie buvo itin reikšmingi istorijos raidai, padarė įtaką vienai ar kitai kino kartai, ir išgirsti kino kūrėjų pasakojimus apie jų pradžią kine. Vieniems lankytojams tai bus sugrįžimas į netolimą, bet jau primirštą (ne tik kino) praeitį, kitiems – nauja pažintis su trimis laisvo kino dešimtmečiais.
Muziejuje taip pat veikia kino parodos „33 žingsniai“ ir „Auksinis Lietuvos teatro, muzikos ir kino 30-metis“.
Informacija apie saugų muziejaus lankymą bus skelbiama www.ltmkm.lt
Pastatas, kuriame atsidarys Vilniaus miesto muziejus. Gintaro Janavičiaus nuotr.
Vilniaus miesto muziejaus atidarymas ir pirmoji paroda „Nuo mėsinės iki muziejaus. Vieno namo istorija“
Vokiečių g. 6 / Mėsinių g. 1
Kovo 26 d.
Vilniaus muziejus – nauja sostinės pažinimo erdvė, skirta miesto gyventojams bei svečiams. 2021 metų pavasarį duris lankytojams atversiančiame muziejuje pristatomi unikalūs ir dar nežinomi, tačiau aktualūs pasakojimai bei miesto istorijos. Pirmojoje parodoje muziejus kvies susipažinti su pastatu, kuriame įsikūrė. Pasakodamas apie naujuosius namus, Vilniaus muziejus bando „įsižeminti“ ir kviečia Vilniaus pažinimo kelionę pradėti nuo 480 kvadratinių metrų plotą užimančio pastato. Pirmoji paroda – nemokama.
Tikslios muziejaus atidarymo ir pirmosios parodos detalės bus skelbiamos. www.vilniausmuziejus.lt
Michael Rakowitz „Nematomo priešo būti neturėtų“
Radvilų rūmų dailės muziejus, Vilniaus g. 24
Nuo kovo 16 d.
Irakiečių kilmės amerikiečių menininkas Michaelis Rakowitzas užsimojo nudirbti titanišką darbą – išsaugoti nuo perkeltų kitur arba jau nebeegzistuojančių artefaktų neatsiejamus prisiminimus ir pasakojimus. 2007 m. Rakowitzas ėmėsi atkurti apie 8000 istorinių objektų, pagrobtų iš Irako nacionalinio muziejaus po 2003 m. amerikiečių invazijos. Tik šiai misijai pasirinko ne kalkakmenį ar bronzą – jis naudoja buities prekių pakuotes: skardines, spalvotas dėžutes ar kitus daiktus, įvežamus (neretai rizikuojant) iš Artimųjų Rytų. Į saldainių dėžutes, maisto skardines – tuos kasdieniškus daiktus jis sudeda Irako diasporą jungiančius pasakojimus.
Informacija apie saugų muziejaus lankymą bus skelbiama www.lndm.lt/rrm/
„Varvaros Puškinos grafika“ (iš Literatūrinio A. Puškino muziejaus fondų)
Literatūrinis A. Puškino muziejus, Subačiaus g. 124
Nuo kovo 24 d.
Varvara Melnikova–Puškina – inžinieriaus, generolo, geležinkelių tiesimo specialisto Aleksejaus Melnikovo duktė (g. 1855 m. ). Gyvendama Markučių dvare, Varvara Puškina aktyviai dalyvavo Vilniaus rusų draugijos įvairiapusiškoje bei labdaringoje veikloje – šelpė ir globojo neturtingus A. Puškino gimnazijos moksleivius, išlaikė ir leido mokytis keletą našlaičių, rūpinosi gimnazijos reikalais ir buvo ilgametė jos globėja. V. Puškina mirė 1935 m. gruodžio 11 d. Testamente ji rašė, kad Markučių sodybos gyvenamajame name turi būti saugomas didžiojo poeto A. Puškino atminimas ir kad Markučių sodyba visada turi tarnauti kultūrai. Plačiau apie parodą – čia.
Muziejaus lankymas su išankstine registracija telefonu+370 5 260 04 15
Šiuolaikinio meno centro nuotr.
Jurgis Paškevičius „Kintanti srovė“
Nuo kovo 19 d.
ŠMC penktadienį atidaromos dvi parodos. Lauros Kaminskaitės solo paroda „Double double“ Didžiojoje ŠMC salėje – tai iki šiol išsamiausia šios menininkės kūrybos apžvalga. Čia pristatomi naujausi menininkės kūriniai ir scenarijai, o taip pat – naujos kai kurių paskutiniojo dešimtmečio kūrinių versijos. Parodoje ataidi dienos ir nakties gatvės gyvenimas; joje gausu urbanistinei aplinkai ir susibūrimo erdvėms būdingų eksponavimo būdų. Čia galima rasti platų laiptų maršą, primenantį didingas vietoves ir viešosios paskirties pastatus. Pora žmonių, panašių į gatvės mimus, savo subtiliais judesiais įkvepia parodai gyvybės. Rausva šviesa, užliejusi dalį parodos erdvės, kuria įsivaizduojamą spalvą ją matančiojo galvoje. „Double double“ – tai vieta socialiai būtybei, suteikianti erdvę pokalbiui ir minčių kelionėms. Niekada negali būti tikras, ko tikėtis, ir ar, darkart apsilankius, paroda bus tokia pat. Gali susidurti su kitais smalsiais individais, įsikūrusiais parodoje, mąstančiais, apžiūrinėjančiais, tyrinėjančiais, delsiančiais ir galbūt pasiruošusiais kuo nors pasidalinti. Garantuojame, kad bus apie ką, o gal, ir su kuo, pasikalbėti. Kuratorius: Post Brothers
„Kintanti srovė“ yra pirmoji, specialiai Šiuolaikinio meno centrui kurta Jurgio Paškevičiaus personalinė paroda. Menininko projektą sudaro dvi dalys – garso instaliacija, susidedanti iš per visą ŠMC stogo plotą sukonstruotos antenos bei garso skulptūros ŠMC Šiaurinėje salėje – ir renginių ciklas, kurių metu skulptūra tampa scena gyviems pasirodymams. Projektas įgyvendintas menininkui bendradarbiaujant su fiziku, kosmologu Edgaru Zaronskiu, architektu Dominyku Dauniu, inžinieriumi, garso menininku Antanu Dombrovskij bei šviesų dizaineriu Martynu Kazimierėnu. Kuratorė: Asta Vaičiulytė
„Planetos“ lange fotografijas galima pamatyti per specialų žiūroną.
Instaliacija „Projektorinė“ (stebima iš lauko)
Kino ir medijų erdvės „Planeta“ lange, A. Goštauto g. 2
Nuo kovo 15 d.
Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė. Šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis ir pats miestas su gatvės praeiviais pro siaurą plyšį žvelgia į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Tiek savo pirminės architektūrinės išvaizdos pernelyg nepakeitusių pavyko rasti ir užfiksuoti iš 140-ies, praėjusio amžiaus pabaigoje veikusių Lietuvos miestuose ir miesteliuose, išskyrus Vilnių ir Kauną. Dokumentinėse fotografo Simo Lin nuotraukose šių pastatų fasadai ir interjerai atrodo kaip sustabdyti filmo kadrai. Juose juntamą ano meto nostalgiją papildo nesurežisuoti nūdienos ženklai. Netikėtuose skirtingo laiko, kintančių kino teatro funkcijų ir mūsų poreikių susidūrimuose ryškėja ironiški kontrastai, leidžiantys bent iš dalies suvokti mūsų ir to meto žiūrovų skirtumus. Daugiau informacijos.
„Neakivaizdinio Vilniaus“ informaciją panaudoti kitose visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose, be sutikimo draudžiama.