„Turgaus diena“ – dar iš viduramžių atkeliavusi sąvoka, reiškusi metą, kai pagrindinėse miestų aikštėse įsivyraudavo šurmulys, prekeiviai įsikurdavo su parduodamais naminiais gyvūnais ir šviežiais produktais. Prekių įvairovė nuo arklio ar paršelio iki daržovių, sūrių, lašinių ir šluotų, proga nusiderėti, susitikti su pažįstamais ir pabendrauti – tokie akcentai kurdavo turgaus atmosferą. Nors atėjo plataus asortimento prekybos centrų ir parduotuvių laikai, šiandien turgus miestiečius vis dar traukia. Pirmiausia – dėl šviežios, vietinių ūkių produkcijos, galimybės apsipirkti ekologiškai, tačiau ne ką svaresnė priežastis – nauji, šiuolaikinio turgaus atributai, jį pavertę madinga kasdienio gyvenimo mieste dalimi ir turistų traukos centru. Tai – viso pasaulio skonius siūlančios krautuvėlės ir užkandinės, gurmaniški skanumynai, barai ir netikėti sendaikčiai. Šiandien apžvelgiame sostinėje esančius turgus ir turgelius bei ką įdomaus juose galima rasti.
Seniausias Vilniaus turgus
Pagalvojus apie turgų Vilniuje, turbūt pirmiausia į galvą šauna Halės turgavietė. Šis pavadinimas galvoje įstrigęs ne be reikalo – prekyvietė šioje vietoje veikia jau nuo XV amžiaus, tada ji vadinta Javų turgumi. Tačiau XX amžiaus pradžioje pajutus modernios turgavietės poreikį ir pasitelkus architektą V. Michnevičių 1904–1906 m. buvo pastatytas naujas istorizmo stiliaus pastatas. Įdomu, kad iš pradžių prekyvietė vadinta tiesiog „turgaus eilėmis“, o Halės vardą įtvirtino Pirmojo pasaulinio karo metais mieste šeimininkavę vokiečiai, nes halėmis Europoje bendrai buvo vadinami didžiuliai, dengti komerciniai pastatai. Šiandien Halės turgus yra itin populiari vieta. Pavieniai prekeiviai ir čia įsikūrusios kepyklos, mėsinės, sūrinės, vyninės siūlo vietinės gamybos, ekologiškų, unikalios receptūros maisto produktų.
Krautuvė „Roots” – sūrio mėgėjų rojus. ©GoVilnius
Pavyzdžiui, degustacinėje krautuvėje „Roots“ galima rasti didžiausią Lietuvos ūkininkų rankų darbo sūrių asortimentą Lietuvoje. Sūriais galima megautis vietoje, kartu su krautuvės komandos priderintais gėrimais, arba įsigyti išsinešimui. Ragauti žydiškos receptūros, ypatingo skonio riestainių – beigelių – galima Halės turguje įsikūrusioje „Beigelistų“ kepyklėlėje. Čia šiltus beigelius siūloma valgyti tiesiog prie kavos arba pjauti pusiau ir gardinti įvairiausiais įdarais: nuo sviesto iki kreminio sūrio, traškių daržovių ar lašišos. Prekyba, kaip ir įprasta turgui, prasideda anksti, 7 valandą ryto, o baigiasi 18-tą, tačiau durys nelieka užrakintos – vakarais Halės pastate kokteilius maišo baras „Youngs‘ Club“. Halės turgus veikia antradieniais – šeštadieniais, 7 – 18 val., sekmadieniais 7 – 15 val.
Kur? Pylimo g. 58
Didžiausias maisto turgus po atviru dangumi
Taip galime apibūdinti Kalvarijų turgų, kuriame sezono metu prekiauja net apie 300 prekybininkų. Istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1903 metais, Kalvarijų turgus toje pačioje vietoje veikia iki šiandien. „Kalvarijų turgus nuo seno buvo žinomas kaip turgus, kuriame galima nusipirkti visko“ – sako jo atstovė Ingrida Talžūnienė. Ir iš tiesų, čia parduodamas tiek maistas, tiek įvairios prekės namams, atskirai taip pat veikia sendaikčių turgus.
„Tik atvykę į turgų ore užuosite kepamų bandelių kvapą, užsukę į gruzinišką kepyklėlę galėsite paragauti kiekvieną rytą molinėje krosnyje kepamos tikros gruziniškos duonos, rūkytų gaminių paviljone būsite pakviesti paragauti rūkytų lašinukų, vienos ar kelių dienų raugintų agurkų, Algio keptos naminės duonos su kanapėmis, korėjietiškų salotų, per Jonines rasite nusipirkti nupintų vainikų iš ąžuolo lapų ir pievų gėlių. Verbų sekmadienį ant prekystalių puikuojasi verbos, prasidėjus raugintų kopūstų sezonui, galėsite paragauti medinėse statinėse užraugtų, net trijų skonių raugintų kopūstų.“ – vardina I. Talžūnienė paklausta, ko ypatingo Kalvarijų turguje gali įsigyti pirkėjai. Anot jos, vienas iš šiuolaikinio turgaus bruožų – tarp pirkėjo ir pardavėjo mezgamas ryšys: „Pastebime, kad vis dažniau į turgų atvykę pirkėjai kalbasi su ūkininkais, aiškinasi kaip ir kur maisto produktai buvo užauginti, prašo parodyti nuotraukų su auginama produkcija, norėdami gauti informaciją apie į turgų atvežamas sezonines gėrybes – tampa draugais socialiniuose tinkluose.“ Kalvarijų turgus dirba antradieniais – sekmadieniais, 8 – 16 val.
Kur? Kalvarijų g. 61
Ketvirtadieniais – turgus, savaitgaliais – restoranas
Užupyje įsikūrusiame Tymo turgelyje prekyba vyksta ketvirtadieniais. Turgelyje daugiausiai rasite maisto – nuo turgui įprastų daržovių, uogų, mėsos ir duonos gaminių iki rankų darbo arbatų, prieskonių, aliejų ir džiovintų vaisių. Apie dešimt metų veikiančio turgelio tikslas – skatinti ūkius taikyti ekologinius, natūrinius ūkininkavimo principus, tausoti gamtą, tad dauguma čia parduodamų prekių – ekologiškos. Tymo kvartale šiltuoju metų laiku, penktadieniais ir šeštadieniais veikia vilniečių pamėgtas „Open Kitchen“ – gatvės maisto turgelis arba įvairių virtuvių restoranas po atviru dangumi. Čia galima užkąsti ir sočiai papietauti, turgaus prekystaliuose ir mobiliuose maisto vagonėliuose rasite įvairiausių virtuvių patiekalų – mėsainių, dešrainių, troškinių, keptos žuvies, makaronų, grilyje keptų patiekalų. Čia valgyti patogu šeimoms ar draugų kompanijoms, kurioms sunku susitarti, kur valgyti – „Open Kitchen“ visi gali pasirinkti skirtingų virtuvių patiekalus ir vis tiek pietauti prie vieno stalo. Tymo turgelis veikia ketvirtadieniais 10 – 15 val., „Open Kitchen“ – penktadieniais 11 – 24 val. ir šeštadieniais13 – 24 val.
Kur? Aukštaičių ir Maironio gatvių sankirta
Tymo turgus „Open Kitchen” metu
Turgus melomanams
Antakalnyje sekmadieniais renkasi autentiško muzikos skambesio mylėtojai – čia nuo 1984-ųjų veikia Antakalnio plokštelių turgelis. Anot turgelio dalyvio Virgio, čia besilankančio nuo pat jo įkūrimo, tai – veikiau bendraminčių sambūris, nei tikras turgus. Sekmadienio rytais veikiantis turgelis, anot Virgio, atsirado tada, kai visiems vinilinėmis plokštelėmis besidomintiems žmonėms nusibodo važinėti į Rygą, kurioje toks turgelis veikė dar nuo seniau. „Iš pradžių tai buvo labiau plokštelių mainymosi vieta, nes sovietmečiu mažai kas pirkdavo ar parduodavo. O dabar atvirkščiai – visi daugiau perka ir parduoda“ – pasakoja Virgis, kurio paskutinis įdomiausias radinys – Norvegų grupės Fra Lippo Lippi plokštelė, kurios niekur nematė jau keletą metų. Plokštelių Antakalnyje galima įsigyti sekmadieniais 9 – 13 val.
Kur? Antakalnio 128, netoli Antakalnio troleibusų žiedo
Drabužiai ir aksesuarai – tik iš savo spintų
„Geros nuotaikos ir oro sekmadienio turgus“ – taip save pristato Blusturgis, kiekvieną sekmadienį, šiltuoju metų laiku atsidarantis Vilniaus mokytojų namų kiemelyje. Tai turgus, kuriame rasite drabužių, batų ir kitų aprangos detalių, tačiau pagrindinė jo taisyklė – prekiauti galima tik asmeniniais savo daiktais. Blusturgį žino visos miesto stileivos, nes čia atkeliauja ieškoti unikalių mados akcentų, pas kitus užsigulėjusių spintos gilumoje. Viena iš Blusturgio organizatorių, Doloresa Greivytė Butkienė pasakoja, kad toks turgus buvo įkvėptas panašių iniciatyvų, kurias pamatė užsienyje, o Vilniuje jis tapo tam tikra sekmadienio tradicija: „Pats pirmas Blusturgis buvo sekmadienį, taip ir vyksta iki šiol. Dalyvaudavome Vilniaus naktinėse diskotekose, o sekmadienis buvo tokia šventa ir rami diena: tiek pardavėjai, tiek lankytojai išsikuičia iš namų ir vaikštinėdami atpėdina lobių ieškoti. Mūsų Blusturgis išgyveno visokius etapus, ekonominės krizės smūgius, pakilimus ir štilius, o dabar labai gerai papildo „zero waste“ temą, kurią mes tiek metų jau ir taip akcentuodavome – vartoti reikia atsakingai!“ – apie Blusturgį pasakoja Doloresa.
Blusturgyje prekiauti gali visi – tereikia užsiregistruoti ir atsigabenti savo prekes. Tiesa, galima prekiauti ir rankdarbiais, tačiau tai negali būti didžioji atsivežtų prekių dalis – pirmenybė teikiama prekiaujantiems savo spintos turiniu. Anot nuo pat 2008-ųjų Blusturgį rengiančios Doloresos, ilgainiui turguje susikūrė didelė bendruomenė, kurios nariai skirtingi ne tik amžiumi, gyvenimo būdu, bet verslumo gyslelės stiprumu: „Vyresnės moterys, iš skrynių traukia visą gyvenimą saugotas stalo servetėles su nėrinukais ir sidabro šaukštelius. O štai kiti daro sezonines spintos revizijas ir šmutkių perteklių nešą parduoti.“ Blusturgis vyksta sekmadieniais, 12 – 16 val.
Kur? Vilniaus g. 39
Ir apsipirkti, ir pavalgyti
Šiaurinėje Vilniaus dalyje, šalia Ukmergės gatvės neseniai įsikūrė Benedikto turgus. Čia po vienu stogu draugiškai prekiauja ir Lietuvos ūkininkai, ir įvairių pasaulio šalių gourmet produkcijos pardavėjai. Benedikto turgus ypatingas tuo, kad šalia pardavėjų įsikūrę ir devyni įvairų virtuvių maisto restoranėliai, tad apsipirkus, toje pačioje vietoje galima ir pavalgyti.
„Barselona, Madridas, Berlynas, Varšuva, Roterdamas, Amsterdamas, Londonas – tai miestai kuriuos aplankėme ir įsitikinome, kad tokios koncepcijos turgus, į kurį miesto svečiai bei vietiniai gyventojai užsuka ne tik įsigyti maisto produktų, bet ir pavalgyti, yra labai populiarus. Tuo metu tokios vietos Vilniuje neturėjome.“ – apie naujo pobūdžio turgaus įkūrimą Vilniuje pasakoja jo direktorė Ilona Drabavičienė. „Mūsų vitrinose – itališki ir graikiški ūkininkų sūriai, skaniausios alyvuogės, kumpiai. O kur dar ką tik turguje išrūkyta žuvis, skaniausias šviežias šamas, įvairiausių skonių riešutėliai ar geriausių Lietuvos ūkininkų pagaminti sūriai, kurių rastumėte tik miestų mugėse.“
Viena įdomių Benedikto turgaus savybių – originalus interjeras, primenantis Ispanijai būdingus raštus ir spalvas. Norintiems užkąsti skirtas erdvus balkonas, įrengtas virš prekybos erdvių. Benedikto turgų nuo įprastų turgų skiria ir daugiau detalių – pavyzdžiui, čia visur galim atsiskaityti kortele, o turgaus darbo laikas – pirmadieniais – šeštadieniais: 9 – 20 val., o sekmadieniais: 9 – 18 val.
Kur? Ukmergės g. 259A
„Neakivaizdinio Vilniaus“ informaciją panaudoti kitose visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose, be sutikimo draudžiama.