Alyvų kalne ir Magnolijų slėnyje

Auginti, stebėti, naudotis, grožėtis – kurti ryšį su gamta geriausia, atspėjote, gamtoje. Ypač pavasarį, kai žydi viskas: nuo žolynų iki krūmokšnių ir medžių, ir kai švenčiama Tarptautinė žavėjimosi augalais diena. Šventės, minimos gegužės 18 dieną, pradininkė – Europos augalų tyrimų organizacija. Ši diena skirta Žemėje augančioms augalų rūšims pagerbti. Tad, aplankę Magnolijų slėnį, keliaujame į pikniką Alyvų kalne Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose. Čia augalai puoselėjami ir tyrinėjami jau daugiau nei penkiasdešimt metų. 

Piknikautojai Alyvų kalne randa daugiau nei 180 alyvų krūmų veislių.

Augalai švietimui

Botanikos sodai Europoje iš medicinai auginamų žolelių sodelių išsivystė į didžiules infrastruktūras, tyrimų ir edukacijos centrus. Vilniaus universiteto Botanikos sodo istorija panaši. XVIII amžiuje įkurtas sodelis Pilies gatvėje. Netrukus į Vilnių dėstyti atvyko žymus gamtininkas ir keliautojas Johanas Adamas Fosteris, dalyvavęs antrojoje Džeimso Kuko kelionėje aplink pasaulį. Jis tapo Gamtos istorijos katedros profesoriumi, agronomijos specialybės pradininku, padvigubino Botanikos sodo augalų sėklų kolekciją. Dabar, praėjus daugiau nei 240 metų, du padalinius turintis VU Botanikos sodas užima 199 ha plotą, yra didžiausias Lietuvoje.

Kairėnuose, ieškodami žiedynų, pastebėsite tiek natūraliai dvarvietėje išaugusius medžius, krūmus ir žolynus, tiek skrupulingai suformuotus darželius ir sodus. Norėdami pasidžiaugti vietinių augalų, matytų ir itin retų, įvairove, ieškokite Savaiminės floros tako – siauro, natūralaus, kokį paprastai išmina gyvūnai ar žmonės. Čia jus palydės didžiulis paprastasis ąžuolas, senos paprastosios eglės. O aplink – tikra lietuviška pavasario puota! Pavasarį lenda asiūkliai, mėlynuoja žibuoklių pieva, nustebins žydintys pavasariniai pelėžirniai, plukės ir kiti žiedeliai.

Kitos augalų grupės sode išvystytos pagal skirtingus principus: ieškoma kiekvienam augalui augti palankių sąlygų, taip pat pristatomos skirtingos kolekcijos. Sodo kolekcijas galima skirstyti į šešias grupes. Tai – edukacinės, teminės, mokslinės, selekcinės, biologinės įvairovės ir kultūrinių augalų genofondo išsaugojimo kolekcijos. Žaliuoja, kvepia, žydi daugiau nei 40 kolekcijų, daugiau nei 10 tūkstančių skirtingų pavadinimų augalų. 

Edukacinės ir teminės kolekcijos formuojamos, kad lankytojai galėtų susipažinti su augalų įvairove, veislių skirtumais. Pavyzdžiui, bene kvapniausia prieskoninių ir aromatinių augalų kolekcija pristato augalus, kuriuos naudojame gardindami maistą. Jie auga Lietuvos klimato sąlygomis. Natūraliai mūsų šalyje auga apie 50 rūšių prieskoninių augalų, dar apie 60 rasite daržuose ir soduose.

Įdomu, kad kvapas skirtingose kolekcijose nėra privalomai aprašomas augalų požymis. Kvapas pabrėžiamas, jei atsiranda kvepiančių augalų porūšių įprastai bekvapių grupėse. VU Botanikos sodo Augalų kolekcijų skyriaus vadovas Darius Ryliškis paaiškina, kad kiekviena grupė turi unikalius formavimo uždavinius, siekinius ir etaloną, kuris keičiasi kintant augalų pasauliui, kai atsiranda naujos veislės, plėtojami tyrimai. Nekinta viena – kokybės reikalavimas. Augalas turi būti legaliai gautas, aiškios kilmės, genetiškai artimas natūraliems augalams ar atspindėti tipiškus veislės požymius. Kas kelerius metus visi botanikos sodo augalai patikrinami, kad atitiktų kokybinius reikalavimus pagal keliasdešimt požymių. 

Rododendryne puoselėjama erikinių augalų šeimos kolekcija.

Augalai mokslui

Ne tik augalų aprašymas ir tyrimai, bet ir jų prisitaikymas augti Lietuvoje domina mokslininkus, tai itin svarbu keičiantis klimatui. Darius Ryliškis juokauja, kad mokslininkas visada džiaugiasi pokyčiais, nes gali stebėti tai, ko anksčiau nebuvo, tai suteikia peno tyrimams ir eksperimentams. Žydinčią, aukštą tarsi krūmas žolę dygiąją araliją, anksčiau matytą Tolimuosiuose Rytuose, 2010 metais Darius aptiko ir Vilniuje. Besikeičiantį klimatą lydi ir nauji kenkėjai, ligų sukėlėjai. Pavyzdžiui, naktį „dirbančios“ buksmedžio kandelės nepastebimai nuvalgo lapus, todėl krūmeliai žūva. 

Keičiantis klimatui Lietuvoje gali klestėti anksčiau čia neaugę augalai, o kai kuriems vietiniams augalams augimo sąlygos prastėja. Dėl to verta atkreipti dėmesį į pasaulyje vis dažniau girdimą diskusiją: šiuo metu mums įprastų, vietinių augalų mažės, iš piečiau esančių Europos regionų plintantieji – neišvengiamybė. Tiesa, svetimžemis nėra lygus invaziniam. Darius mini tyrimus: apie 1 proc. svetimžemių augalų gali virsti invaziniais – žalą žmogui ir ekonomikai, biologinei įvairovei sukeliančiais augalais.

Tiesa, patys lietuviai aktyviai kuria naujas veisles, tiek valgomųjų augalų, tiek dekoratyvinių, tinkančių augti Lietuvoje. Botanikos sode lietuvių autorių sukurtų dekoratyvinių augalų veislių pavyzdžiai, hibridai kaupiami Kultūrinių augalų genofondo išsaugojimo kolekcijoje. Sukaupta apie 1000 rūšių – lietuviai juos veisia aktyviai. O savo darželio neturintys miestiečiai visuomet kviečiami atrasti Magnolijų slėnį, Alyvų kalną ar Japoniško sodo ekspoziciją Kairėnuose. 

Balandį jau galima pamatyti magnolijų žydėjimą.

Augalai džiaugsmui

Kairėnų botanikos sodas formuotas pertvarkant buvusios dvarvietės teritoriją. Dvaro kraštovaizdis kito keičiantis dvaro savininkams. Angliško, peizažinio stiliaus parkas su tvenkinukais sukurtas bajorų Lopacinskių laikais. Kai parke 1974 metais įsteigtas botanikos sodas, buvo rekonstruoti išlikę istoriniai pastatai, plėtota tvenkinių sistema. Ekspoziciją jungia žiedinis kelias, ir vaikštant botanikos sode susilieja istorinės vietovės žavesys ir jautriai prižiūrimos žiedų gausios augalų salos. 

Kairėnų dekoratyvinių žolinių augalų kolekcijos garsėja įspūdingu narcizų, vilkdalgių, alpinių augalų, magnolijų, alyvų ir rododendrų žydėjimu. Darius Ryliškis pasakoja, kad augalai žydėti pradeda nuo 10 laipsnių šilumos. Anksčiausiai sužydi žoliniai augalai, tokie kaip geofitai, šaltuoju sezonu besislepiantys po žeme dirvožemyje. Gausesnių žydėjimų galima laukti jau kovo, balandžio mėnesiais. Vienos pirmųjų – pavasarinės erikos, botanikos sode rožinės spalvos žiedeliais nusėjančios žemę ir žydinčios net 6–8 savaites.

Erikinių augalų šeima yra labai plati ir įvairi, tai – žolės, krūmai ir krūmokšniai, turintys vaistinių savybių, tačiau gali būti ir nuodingi. Be ankstyvųjų pavasarinių erikų ir į jas panašių viržių, svaiginančių pelkinių gailių, šiai šeimai priklauso bruknės, šilauogės, taip pat dekoratyviniai krūmai, rododendrai. Erikinių augalų šeimos kolekcija puoselėjama rododendryne ir japoniškame sode. Įvairiaspalviai rododendrai įprastai pradeda žydėti balandį, gausiausiai – gegužę. 

Žavėjimasis augalais – svarbi VU Botanikos sodo renginių dalis.

Vienos iš pirmųjų taip pat pražysta magnolijos, jų galima laukti balandžio–gegužės mėnesiais. Magnolijos peržydi greitai, tačiau skirtingos jų veislės skleidžiasi skirtingu metu. Įdomu, kad magnolijos – vieni seniausių žydinčių augalų pasaulyje.

Vilniuje jau nuo XVIII amžiaus žydi alyvos. Dar ir šiandien pavasarį alyvų paieškos tampa smagia vilniečių pramoga, tiesa, dažnai socialinėse medijose nurungiama sakurų. Užtat Botanikos sode alyvų žydėjimas tampa viena ryškiausių metų švenčių. Gegužės viduryje rengiamas „Piknikas alyvose“ – edukacijų, ekskursijų, koncertų programa, skirta kartu pasidžiaugti šia nuostabia augalų rūšimi. 

Kur? 

Kairėnų g. 43

Straipsnio autorė – Laura Misiūnaitė

VU Botanikos sodo nuotraukos

Straipsnis yra iš žurnalo ,,Neakivaizdinis Vilnius” 25-jo numerio.