Gedimino prospektas
1. Vienas „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrutas veda tik po vieną Vilniaus gatvę. Be to, jis yra pritaikytas ir individualių poreikių turintiems sostinės tyrinėtojams. Kokia tai gatvė?
Savanorių prospektas
Pilies gatvė
Šv. Jurgio, A. Mickevičiaus, Stalino, Lenino, Gedimino. Vargu, ar yra kita sostinės gatvė, turėjusi tiek pavadinimų ir tokią margą istoriją. Sugrįžti į šią miesto arteriją ir atidžiau apžvelgti čia iškilusius pastatus padės „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrutas „Abipus Gedimino prospekto“. Jis pritaikytas ir individualių poreikių turintiems sostinės tyrinėtojams.
2. Kokiame Vilniaus rajone yra visų metų laikų gatvės (Žiemos, Pavasario, Vasaros, Rudens)?
Senamiestyje
Antakalnyje
Užupyje
Antakalnio rajone galima pasivaikščioti Vasaros, Pavasario, Rudens ir Žiemos gatvėmis. Jų istorijos aprašytos žurnalo ,,Neakivaizdinis Vilnius” rubrikoje ,,Vienos gatvės istorija”.
3. Metraštininko kiemelyje Stiklių gatvėje yra paminklas Pranciškui Skorinai pagerbti. Kokiu darbu jis nusipelnė miesto istorijai?
Įkūrė auksakalių gildiją.
Buvo pirmasis spaustuvininkas.
Atidarė pirmąjį knygyną.
Memorialine lenta ir skulptūra „Metraštininkas“ (skulptorius – V. Krutinis) pagerbiamas knygų spausdinimo LDK pradininkas Pranciškus Skorina. Daroma prielaida, kad būtent šiame name, pasikviestas tų pačių burmistrų, įkūrė pirmąją LDK spaustuvę ir 1522 m. išleido pirmąją knygą LDK – psalmių ir didaktinių tekstų rinkinį kirilica „Mažoji kelionių knygelė“. Daugiau apie istorines Vilniaus spaustuves - maršrute ,,Baltos lankos, juodos avys”.
4. Teminis maršrutas „Vilniaus vertikalės“ yra dedikuotas sostinės dangoraižių istorijoms. Kuriame iš jų yra aukščiausia saulės elektrinė Lietuvoje, sumontuota 80 m aukštyje?
,,Europa”
Vilniaus miesto savivaldybė
Vilniaus verslo uostas, arba „Burės“
„Vilniaus verslo uostą“, visų vadinamą tiesiog „burėmis“, sudaro trys 24, 23 ir 17 aukštų dangoraižiai. Komplekso autorius – Leonidas Merkinas. 2002 m. pirminis variantas buvo statyti vieną 29 aukštų bokštą, tačiau kilo nepasitenkinimas, ir didysis bokštas skilo į du mažesnius bokštus: „Didžiąją burę“ ir „Mažąją burę“. 2014 m. kompleksą įsigijo Švedijos kompanija „East Capital“, po poros metų ji pasistatė trečią „burę“ ir jau stato ketvirtą. Trečioji išgaubtais fasadais atkartoja jachtos burę. Vienas labiausiai intriguojančių dalykų yra 63 m aukštyje įrengta atvira sporto aikštelė, skirta padeliui, krepšiniui ir tinkliniui. Kitas pasiekimas, kuriuo giriasi savininkai, yra aukščiausia saulės elektrinė Lietuvoje, sumontuota 80 m aukštyje.
5. Važiuojant dviračiu pagal maršrutą „Žalioji meno galia“ Neries krantinėse galima aplankyti 8 su gamtos tema susijusias skulptūras. Viena jų, R. Antinio „Puskalnis“ atstovauja žemės meno (angl. Land art) kryptį. Kuo išskirtinė ši meno sritis?
Žemės meno kūriniai bėgant laikui keičiasi pagal metų laikus, oro sąlygas, įsilieja į aplinką.
Žemės meno kūriniai gaminami iš žemių.
Žemės meno kūriniai suyra.
„Puskalnis“ – ryškiausias žemės meno (angl. Land art) krypties pavyzdys – gamtos medžiagų darinys, įkurdintas pagal aplinkos diktuojamus kampus, linijas, paviršius, kad bėgant laikui, keičiantis metų laikams, veikiant oro sąlygoms vis labiau įsigertų į aplinką. Ši meno srovė gimė siekiant išsivaduoti iš urbanistinių struktūrų ir biurokratinių ribojimų, ieškoti tiesioginio savito santykio su aplinka – miškais, laukais, upėmis. Roberto Antinio „Puskalnis“, suformuotas metalo konstrukcijomis, pripildytas akmenų, smėlio, šakų, dirvožemio, kartoja Neries vingį ir mėgdžioja panerio kalvas. Nuostabiausia, kad jis toliau kinta ir intriguoja – kaip jis ir jo aplinka atrodys ateinantį dešimtmetį.
6. Kokiam istoriniam įvykiui paminėti skirta menininko G. Umbraso sukurta plytelė su basų pėdų įspaudu Katedros aikštėje?
Lietuvos krikštui
Vilniaus įkūrimui
Baltijos keliui
2013 m. minint Talino, Rygos ir Vilniaus miestų bendradarbiavimo 20-metį, Katedros aikštėje šių miestų merai įmontavo menininko Gitenio Umbraso sukurtą atminimo plytelę. Joje įspaustos simbolinio Baltijos kelio dalyvio pėdos. Tokios pat plytelės padovanotos Rygai ir Talinui – jas taip pat galite rasti centrinėse šių sostinių vietose. Plytelė ateinančioms kartoms primins apie trijų Baltijos šalių vienybę ir laisvės troškimą. 1989 m. rugpjūčio 23 d. minint 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymo metines, Vilnių, Rygą ir Taliną sujungė gyva analogų pasaulyje neturinti 600 kilometrų žmonių grandinė. Daugiau - maršrute ,,Istorijos po kojom”.
7. Miesto tyrinėjimo gido „700+1“ gido rubrika „Skanios akimirkos“ papildyta vilniečių pamėgta savaitgalio tradicija. Kokia?
Vėlyvieji pusryčiai
Beigelių kepimo pamokos
Žaliavalgystė
Sakoma, kad XIX a. pab. pasaulyje išpopuliarėję brunch’ai, tai yra, vėlyvieji pusryčiai, yra didmiesčio gyventojų bendravimo forma tingiais savaitgaliais. Ši lėto užkandžiavimo tradicija prigijo ir Vilniuje. 5 vėlyvųjų pusryčių vietos, kurias rekomendavo patys vilniečiai, yra įtrauktos į gidą ,,Skanus Vilnius”.
8. Kokioje miesto aikštėje galima pamatyti tekantį upelį?
Šnipiškių aikštėje
Drakono pievoje
Aikštėje prie Baltojo tilto
Šnipiškių aikštė – tai naujasis rajono laisvalaikio centras, kuriame daug atrakcijų vaikams: laipioti, šokinėti, bėgioti, mėtyti, taškytis, nes aikštės viduryje teka upelis! Daugiau apie atradimus Šnipiškėse - projekte ,,Išeik į kiemą”.
9. Vilniaus termofikacinės elektrinės Nr. 2 kaminai specialiai festivalio „Vilniaus mechanizmai” metu buvo apšviesti kita spalva, kokia?
Trispalve
Mėlyna
Žalia
Festivalis „Vilniaus mechanizmai“ kasmet kviečia vilniečius pamatyti, kaip veikia miestas. Specialiai šia proga pirmą kartą istorijoje žalia spalva nušvito du aukščiausi AB Vilniaus šilumos tinklai valdomos Vilniaus termofikacinės elektrinės Nr. 2 kaminai. 100 ir 150 metrų į dangų iškilę kaminai tapo ketvirtus metus vykusio festivalio simboliu. Žalios spalvos apšvietimas pasirinktas neatsitiktinai: ši spalva simbolizavo būsimas žaliojo vandenilio gamyklos statybas, o tuo pačiu Vilniaus siekį iki 2030 m. tapti klimatui neutralia sostine.
10. Per kokį „Neakivaizdinio Vilniaus“ organizuojamą renginį vilniečiai ir miesto svečiai galėjo paragauti mineralinio vandens iš vienintelės biuvetės sostinėje?
Per Pasaulinės turizmo dienos renginį „Miestas sielai“.
Per ,,Neakivaizdinio Vilniaus” gimtadienį.
Per renginį ,,Prašome trukdyti”
Pasaulinės turizmo dienos proga „Neakivaizdinis Vilnius“ kvietė atrasti sostinę ne tradiciškai lankant turistinius objektus ir kolekcionuojant jų istorijas, o išskleidus savo vidinį žemėlapį ir naviguojant jame per patirtis - meno, judesio, gamtos, skonių terapiją. Renginio metu atvirų durų dienas paskelbė verslo centre CORE atidarytas Eglės reabilitacijos centras. Dalyviai galėjo susipažinti su geriausiomis sanatorinio gydymo tradicijomis, atvežtomis iš kurorto miesto žmogui. Tai tarsi sanatorija mieste, kurioje teikiamos durpinio ir baltojo purvo terapijos, mineralinio vandens vonios, povandeniniai masažai ir tikra retenybė sostinėje – vertikalios vonios baseinas. Taip pat buvo galima paragauti mineralinio vandens vienintelėje sostinėje mineralinio vandens biuvetėje.
11. ,,Vilniaus – Europos žaliosios sostinės 2025" proga „Neakivaizdinio Vilniaus“ svetainėje galima susipažinti su „žaliaisiais vilniečiais“, t.y. retais gyvūnais bei augalais. Kuriame regioniniame parke galima sutikti „lietuviškąjį slibiną“ skiauterėtąjį tritoną?
Pavilnių
Neries
Verkių
Skiauterėtasis tritonas yra viena iš Verkių regioninio parko įžymybių. Tai didžiausias tritonas, užaugantis iki 16 cm ilgio, aptinkamas Europoje ir Lietuvoje. Skirtingai nei varlės ar rupūžės, tritonai priskiriami uodeguotųjų varliagyvių būriui. Skiauterėtieji tritonai labiausiai mėgsta seklias kūdras, lėtai tekančius upelius, kanalus, pavasarį ten vyksta tuoktuvės ir dauginimasis.
12. Šiuolaikinio meno iniciatyvos ,,SU-MENĖK” metu menininkų darbus buvo galima apžiūrėti ne tik 50 dalyvaujančių galerijų, bet ir netikėtoje erdvėje. Kokioje?
Galerijoje ant ratų - autobuse
Troleibuse
Traukinyje
Specialus meno maršruto „SU-MENĖK“ autobusas, nemokamai vežiojęs po galerijas ir muziejus, šiemet pats pavirto galerija. Autobuse buvo įrengta Manto Meškėlos tapybos darbų ekspozicija, kuri kvietė į asmenišką, istorinę ir kartu kasdienišką kelionę po Vilnių.
13. Vilniaus sodų istorijas pasakojančiame maršrute galima rasti įdomių faktų apie Radvilų soduose augintus egzotiškus augalus. Kokia daržovė tuo metu buvo auginama ne maistui, o dėl gražių žiedų?
Agurkas
Bulvė
Cukinija
Viena iš devynių Vilniuje esančių Radvilų rezidencijų stovėjo į vakarus nuo Žemutinės pilies, tarp Puškarnios priemiesčio ir Neries upės, kvartale tarp dabartinių Žygimantų, Radvilų ir Tilto gatvių. Šie rūmai buvo pagrindinė Biržų-Dubingių šakos Radvilų rezidencija iki paskutinės jų paveldėtojos Liudvikos Karolinos Radvilaitės mirties XVII a. pab. Darže buvo auginamos įvairiausios daržovės: artišokai, gražgarstės, šparaginės pupelės ir kt., tačiau bene egzotiškiausia daržovė buvo bulvė. Tikėtina, kad tuomet ji buvo auginta ne maistui, o dėl gražių violetinių žiedų.
14. Kokio garsaus lietuvių dainininko vardu pavadintas baras Vilniuje buvo ne tik įtrauktas į rubriką ,,Po paskaitų”, bet ir aprašytas žurnale ,,Neakivaizdinis Vilnius”?
S. Povilaičio
V. Noreikos
V. Kernagio
Maestro Vytauto Kernagio vardo baras atidarytas Vilniaus šerdyje, Islandijos gatvėje. Šeimininkai čia rekomenduoja paragauti autentiškos paties maestro numylėtos kiaušinienės, paklausyti legendinių dainų, apžiūrėti asmeninius daiktus, pavyzdžiui, dviratį. Daugiau - čia.
15. Žurnalo ,,Neakivaizdinis Vilnius” 25-asis numeris skirtas miesto kvapams. Prieš šimtmetį Vilnius daugiausia dvelkė kūrenama anglimi, vežimus traukiančių arklių mėšlu. Kuri Vilniaus gatvė išsiskyrė kavos, šviežių kepinių, kvepalų kvapais?
Pilies
Bazilijonų
Stiklių
Dar prieš porą metų šaltuoju sezonu išėję pasivaikščioti po gyvenamuosius rajonus, kur likę krosnimis šildomų namų, būtume galėję užuosti tai, ką uodė praeities miestiečiai. Tai stiprus anglies, degintos medienos kvapas, kylantis tamsiais dūmais iš kaminų ir persmelkiantis žiemos orą. Kitokius kvapus pajustume keliaudami per amžių sandūros Pilies ar Didžiąją gatves, kur būta daugybė smulkių krautuvėlių, kavinių. Jų kvapai pasklisdavo net gatvėje – kavos, šviežių kepinių aromatai, kvepalų dvelksmas iš prabrangesnių prekių parduotuvių ar odekolono kvapai, sklindantys iš paryžiečio Aubry kirpyklos. Žinoma, to meto mieste būta ir ne tokių malonių aromatų – karietos, vežimai, traukiami arklių, paliekančių stiprų mėšlo ir prakaito kvapą, senamiesčio gatvėse nutiestais latakais tekėjo iš namų išpilamos paplavos. Įvairios gamybinės įmonės taip pat skleidė sunkiai pakeliamą smarvę.