Rugilė Audenienė – rašytoja, žurnalistė. Liudo Dovydėno premijos laureatė.
Knygos: „Vojaĝo“, „Pirties galia. 50 Lietuvos pirtininkų ir jų paslaptys“.
Naujininkų žiede nuo pastato sienos spokso balto katino akys. Gal tik šiame rajone galima rasti tokio gatvės meno – su katinu ir knygomis? Čia gyvena nemažai rašytojų ir rašančiųjų, poetų ir vertėjų. Stotelėje prie žiedo jau laukia Rugilė Audenienė.
Ypatinga vieta: „Man patiko geltoni dviaukščiai naujojo pasaulio darbininkams maždaug šeštajame dešimtmetyje statyti namukai, gyvenau ten, grožėjausi architektūros ir aršios augmenijos derme.“
Rajono stilius: „Laukinė rajono laisvė.“
Lupu Naujininkų sluoksnius
„Dievuška, a vy chatitie v Angliju?“ – siaurame takelyje per pusnis prie Naujininkų turgelio išdygsta smaila kepurėlė ir avikailio paltas. Į mane klausiamai žiūri dvi giedros akys.
Bobulė iš Bulhako fotografijų stuksena lazdele sutryptą sniegą, ant žilų plaukų leidžiasi snaigės. „Niet!..“ – kertu visai sutrikusi, įšoku į savo takelį ir tik po kelių žingsnių atsigręžiu – juk reikėjo paklausti, kokie čia monai, to dar šiame kvartale nebuvo. Esu pripratusi prie Naujininkų sluoksnių ir properšų: griežtos geležinkelio, pramonės pastatų linijos ir trobelės su langinėmis, troleibusų gausmas ir šimto paukščių čiulbesys alyvose, nauji namai ir žolėmis apaugusioje dauboje iš po kojų iššokantis fazanas. Esu įpratusi nustebti, bet vis tiek nustembu per daug.
Mariaus Buroko Naujininkų atkarpa
Marius Burokas – poetas, vertėjas, literatūros kritikas. „Poezijos pavasario“, Pauliaus Širvio, Rašytojų sąjungos ir kitų premijų laureatas.
Knygos: „Būsenos“, „Išmokau nebūti“, „Švaraus buvimo“, „Seismografas“ ir kt.
Eidami pro Aušros vartus link Senamiesčio, galbūt sutiksite šį pasivaikščiojimo maršrutą mėgstantį Marių Buroką. Nors greičiausiai prasilenksite su juo Naujininkuose. Ir ne tik dėl to, kad poetas gyvena šiame rajone. Tiesą sakant, Naujininkai iš jo eilėraščių įsigyvenę daugelio vilniečių galvose.
Vieta iš eilėraščio: Pelesos gatvė.
Rajono stilius: „Naujininkai – santykinai rami sala greta Senamiesčio, stoties ir Naujamiesčio.“
Naujininkų sala
Mano Vilnius – ir barokinis, ir blokinis, o dar biologinis ir botaninis. <…> Man svarbu ir tai, kad gyvenu greta Senamiesčio, bet ne jame – svarbu, kad lengvai galiu pasiekti tiek Senamiestį, tiek Užupį, tiek Pavilnį. Svarbūs ir patys Naujininkai – santykinai rami sala greta Senamiesčio, stoties ir Naujamiesčio. Be to, vaikštinėdamas po savą Naujininkų pakraštį sutinki kaimynus, pažįstamus, čia atsikrausčiusius bičiulius – bendruomenės jausmas geras, jaukus.
<…> Tikrasis bastūnas mūsų šeimoje yra Jurga (poetė Jurgita Jasponytė) – ji nuostabiai ištyrinėjusi ir mūsų Naujininkus, ir patį miestą. Jos įprotis niekada neiti nuvaikščiotomis, pagrindinėmis gatvėmis ar vietomis mane kartais siutina, kartais žavi. Kartais pagalvoju, kad esu tipinis vietinis, kuris žino, kaip kur nueiti, intuityviai, niekada neatsimena gatvių pavadinimų, painioja kairę su dešine ir eina dažniausiai aplinkiniais, nepatogiais keliais, nes taip yra įpratęs.
Daugiau https://neakivaizdinisvilnius.lt/straipsniai/poetai-ir-daugiaveidis-ju-vilnius/
