Neakivaizdinio Vilniaus egzaminas

Suklydote... Teisingas atsakymas – VU Istorijos fakultetas. Visų laikų žymiausias Ukrainos poetas Tarasas Ševčenka pagerbtas keliose Vilniaus vietose. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto pastate kadaise buvo įsikūrusios J. Rustemo tapybos dirbtuvės. Čia, siųstas savo pono Vilniaus generalgubernatoriaus adjutanto pulkininko Pavelo Engelharto, dailės mokėsi penkiolikmetis T. Ševčenka. P. Engelhartas į jaunuolio piešinius dėmesį atkreipė tik Vilniuje. Kodėl leido mokytis dailės? Ko gero, iš puikybės, kad turės tarną, gebantį tapyti portretus. Dabar matoma atminimo lenta atidengta 1997 m. kovo 9 d. Skulptorius – Anatolijus Fuženka.

Suklydote... Teisingas atsakymas – 40 min. 1956 m. lapkritį vilniečiai nustėro: mieste pasirodė anksčiau niekada nematytos „automašinos“ – troleibusai! Pirmosios gatvėse pasirodė 2-uoju numeriu pažymėtos transporto priemonės, sujungusios Antakalnį ir geležinkelio stotį. Per beveik 7 dešimtmečius Vilniaus veidas gerokai pasikeitė, tačiau 2-asis troleibusas rieda beveik tokia pačia trasa kaip ir XX a. vid. – viso labo aplenkdamas Gedimino prospektą, bet pasiekdamas studentų miestelį Saulėtekyje. Šio Vilniaus viešojo transporto maršruto atstumas – 10,2 km, trukmė – 40 min.

Suklydote... Teisingas atsakymas – Vienuoliai. Po 2013 m. Bernardinų sodo atkūrimo vienuolyno dalies ekspozicijoje vietą rado medicininiai, arbatiniai, valgomieji ir prieskoniniai augalai, kuriuos XVIII–XIX a. augino vienuoliai. Asortimentas buvo sudarytas pagal Lietuvos archyvuose saugomus inventorinius sąrašus. Bernardinų sode galima rasti šiuos prieskoninius augalus: vaistines juozažoles, paprastuosius raudonėlius, miškines mėtas, kvapiąsias stumbražoles, vaistinius čiobrelius. Anot istorinės virtuvės tyrinėtojo Rimvydo Laužiko, XVI ar XVII a. itališki daržai buvo neabejotina valdovų ir didikų rūmų bei vienuolynų „privilegija“.

Suklydote... Teisingas atsakymas – Paupyje. Tai tikrai vienas naujausių ir originaliausių industrinio stiliaus fontanų sostinėje! Paupio verslo namų puošmena nepalieka abejingų. Štai ką apie savo sumanymą sako fontano autorius architektas Audrius Ambrasas: „Iš atsukto čiaupo srūvanti srovė pripildo dubenį ir pilasi per kraštus – tarsi koks Paplaujos šaltinis būtų prijungtas ar užsilikęs fabriko technologinis vamzdis.“

Suklydote... Teisingas atsakymas - Gamtininkas Ričardas Kazlauskas. Justiniškių Šypsenų alėjoje nuo Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos iki turgaus vaikų laukia penkios užduočių stotelės: šuoliuoti kaip elniui, įveikti katino iššūkį, atspėti gyvūnų pėdsakų mįslę, šokinėti „klases“, nuspalvinti paukščius. Nenuostabu, kad visos jos susijusios su gyvūnais – projekto idėją įkvėpė būtent šiame rajone gyvenęs žymus gamtininkas Ričardas Kazlauskas. Jo butas netoli Šypsenų alėjos priminė džiungles ir buvo tapęs namais šimtams gyvūnų.

Suklydote... Teisingas atsakymas - Balsių. Balsiai – vienas jauniausių Vilniaus rajonų, įsikūręs šiaurės rytinėje miesto dalyje. Didžiausias rajono turtas – nepaprasto grožio gamta (miškas, Neries kilpos, 6 ežerai). Į ketvirtą dešimtmetį įkopusio rajono gatvelės ir sklypai gausiai apželdinti, kuriamos viešos žaliosios erdvės, kuriomis rūpinasi Balsių bendruomenė ir vietos gyventojai. Skverelyje priešais Vilniaus Balsių progimnaziją galima perskaityti laišką baltų kultūros tyrinėtojui ir rajono gatvių krikštatėviui profesoriui Norbertui Vėliui (A. Ališanka „Laiškas Norbertui Vėliui“).

Suklydote... Teisingas atsakymas - Skaičių 700. Judėjimo nauju teminiu dviračių maršrutu aplankant 30 stotelių trajektorija žemėlapyje susijungia į sostinės jubiliejaus skaičių – 700. Mindami pedalus neišvyksite iš sostinės, tačiau keliausite visais Vilniaus amžiais – nuo jo įkūrimo iki pat šių dienų. Beveik 10 km besidriekiančiu unikaliu dviračių maršrutu kviečiama į 700 metų sulaukusią sostinę pažiūrėti iš kitos perspektyvos – ant dviejų ratų. Tai naujausias maršrutas pagal neseniai „Neakivaizdinio Vilniaus“ programėlėje pasiūlytą miesto studijų kryptį „Ant dviračio. Istorijoms riedant dviem ratais atrasti“.

Suklydote... Teisingas atsakymas - Fizinių ir technologijos mokslų centro. Fizinių ir technologijos mokslų centre, įkurtame 2010 m., susijungia įvairių gamtos mokslų šakos, o jų pagrindą sudaro fizikos, chemijos ir technologijų sritys. Šis centras tapo bene didžiausiu Lietuvoje ir Baltijos šalyse esančiu mokslo centru. Jame vykdomi lazerių ir šviesos technologijų, medžiagotyros ir nanotechnologijų bei puslaidininkių fizikos ir elektronikos tyrimai. Inovatyviame centre – modernus eksterjeras, vaizduojantis vieną iš moderniausių XXI a. medžiagų grafeno kristalinę gardelę.

Suklydote... Teisingas atsakymas - Akmeniu. Jėzuitų ordino ir Šv. Kazimiero giminaičio Zigmanto Vazos rūpesčiu 1604 m. pradėta statyti Šv. Kazimiero bažnyčia – seniausia barokinė bažnyčia Vilniuje. Bažnyčios fasado sienoje ir šiandien matomas milžiniškas akmuo, kuris, kaip pasakojama, 700 žmonių buvo atvilktas net iš Antakalnio.

Suklydote... Teisingas atsakymas - Antakalnio kapinių Menininkų kalnelis. Žymius kultūros, meno ir mokslo veikėjus Antakalnio kapinėse pradėta laidoti 7-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Jiems paskirtas 25 kapinių kvartalas ilgainiui gavo Menininkų kalnelio vardą. Pirmasis čia amžino poilsio atgulė skulptorius Juozas Mikėnas. Menininkų panteonu vadinama dalis nuosekliau pradėta formuoti 8 deš. pr., kai netoli J. Mikėno, kitapus takelio, atgulė rašytoja Ieva Simonaitytė, skulptorius Jonas Švažas, operos solistė Jelena Čiudakova, poetas Paulius Širvys. Daugiau sužinoti apie dalies jų gyvenimą ir prisiminti kūrybą galima su atminties maršrutu ,,Menininkų kalnelis – kultūros istorijos pasakotojas“.

Suklydote... Teisingas atsakymas - Pagal senąjį Fabijoniškių kaimelį, kurio vietoje įkurtas Fabijoniškių rajonas. 10-ajam autobusui pirmajam buvo sukurtas audiogidas „Daugiau nei 10 Vilniaus veidų 10-uoju autobusu. Nuo Fabijoniškių iki Markučių, arba Nuo kaimelio iki dvaro“. Kelionė prasideda nuo stotelių „Kaimelio žiedas“ ir „Kaimelis“. Šie du paslaptingi pavadinimai primena, kad tolumoje dešinėje, dabartinėse Juliaus Juzeliūno ir Kaimelio gatvėse, stūkso senosios Fabijoniškių gyvenvietės fragmentas. Tiesą sakant, absoliuti dauguma sovietmečiu statytų gyvenamųjų rajonų perėmė anksčiau tose vietose gyvavusių kaimų vardus. Vis dėlto neretai senieji trobesiai buvo visiškai nušluojami nuo žemės paviršiaus ir tyliai užleisdavo žemę naujoms statyboms. siekdami Suteikti išskirtinumo Fabijoniškėse architektai tikslingai numatė palikti dalį senojo kaimo.

Suklydote... Teisingas atsakymas - Budelis. Egzistuoja kelios skirtingos legendos apie Vilniuje gyvenusį baziliską. Viena iš jų byloja, kad su urve tūnojusiu siaubūnu padėjo susidoroti miesto budelis (kitaip tariant, mirties bausmės vykdytojas). Esą vienas miesto budelis, siekdamas pagerinti savo padėtį visuomenėje, nusprendė nugalabyti miestą bauginusį siaubūną – šalia Bastėjos gyvenusį baziliską. Žinoma, budelis neketino to daryti savo jėgomis – jis pažadėjo dovanoti gyvybę bausmės laukiančiam nusidėjėliui, išdrįsusiam įvykdyti budelio planą. Netrukus atsirado vienas drąsuolis. Budelis kaltininkui ant nugaros įtaisė veidrodį ir nusiuntė pas baziliską. Užuodęs žmogų siaubūnas jį puolė, šis nusigręžė, o pabaisa, pamačiusi savo atvaizdą, žuvo nuo savo paties žvilgsnio.

Suklydote... Teisingas atsakymas - Česlovas Milošas. „Esu pasaulio pilietis, mano tautybė – vilnietis“, – kadaise sakė Lietuvoje gimęs Nobelio literatūros premijos laureatas Česlovas Milošas (1911–2004). Rašytoją su Vilniumi sieja ne tik meilę šiam miestui liudijančios poezijos eilutės, bet ir daugybė Vilniaus vietų, menančių Č. Milošo gyvenimą Vilniuje 1920–1937 m.

Suklydote... Teisingas atsakymas - Pirklių klubo. Didėjant Lukiškių aikštės reikšmei, 1913 m. greta išdygo prabangūs Pirklių klubo rūmai. Klubui tuo metu priklausė turtingiausi ir įtakingiausi vilniečiai. Išskirtinis pastato akcentas – ant pečių pasaulį laikančio Atlanto skulptūra. Originalioji skulptūra graikų titaną vaizdavo nuogą, tačiau po 1947 m. rekonstrukcijos skulptūra pašalinta. Pasakojama, kad prieškariu vilniečiai tardavosi susitikti prie pastato „su gėdingu berniuku“. 2011 m. atkurta ir perstatyta skulptūra išaugo iki 3,1 m aukščio, o Atlanto juosmuo buvo pridengtas.

Suklydote... Teisingas atsakymas - Po Žirmūnų tiltu. Žirmūnų tiltas 1966 m. sujungė pirmuosius sovietinio Vilniaus gyvenamuosius rajonus Antakalnį ir Žirmūnus bei palengvino susisiekimą su paupio sporto infrastruktūra. Nuo 2010 m. jį puošia trečiasis Kanuto Vildžiūno „Vilniaus ženklas“ – „Karališkasis obuolys“, kuris, kaip Lietuvos valstybingumo, pirmojo Lietuvos krikšto ir vakarietiškos kultūros simbolis, jį susieja su Karaliaus Mindaugo tiltu.