Kalėdas atrakinanti skaičių magija
Kartais negirdėtas kalėdines istorijas pasufleruoja … skaičiai. Vilniaus gatvėse ir pastatuose – tikra skaičių magija. Visą advento laikotarpį „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia miesto tyrinėtojus atkreipti dėmesį į numerius skirtinguose rajonuose ir sekti jų istorijas. Galbūt pirmąją advento dieną verta stabtelėti prie galimai gražiausio miesto medinuko (Treniotos g. 1) ir pafantazuoti, kaip jis tiktų svečio iš Laplandijos viešnagei? Kitomis dienomis – atrasti vienintelius medinius maldos namus Vilniuje ar kitas su žiemos šventėmis tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias vietas. Ir taip – 24 žingsniais priartėti prie Kalėdų. Galbūt atrakinęs Vilnių, atrakinsi Kalėdas.
1 raktas į kalėdinį Vilnių – medinukas Žvėryne
Nuotr. S. Žiūros
📍 Treniotos g. 1
Gatvių sankryžoje įsitaisęs medinukas – pagal garsaus bažnyčių architekto Antono Filipovičiaus-Duboviko projektą 1901 metais statytas nuomojamų butų namas. Iki šių dienų jis išlaikė žiemiškai mėlyną spalvą ir šiferinį stogą. Pažvelgus įdėmiau, matyti tarsi vąšeliu nunerti kalėdiški ornamentai – kiauraraščiai raštai, rombai ir žiedeliai.
Jei Kalėdų senelis savo ilgų kelionių metu nuspręstų apsistoti Vilniuje, šis medinukas galėtų būti puiki jo rezidencija.
2 raktas į kalėdinį Vilnių – Panerių skulptūrų parkas
Nuotr. V. Ribokaitės
📍 Žarijų g. 2E
Vienoje miškingiausių Vilniaus vietų įsikūrusiame parke slypi šešios tarsi laike sustingusios skulptūros nuo „Mėnesienos“ iki „Piliakalnio“. Jos atsirado 9-ojo dešimtmečio viduryje, kai kilo betoninių skulptūrų judėjimas, o skulptorius Mindaugas Navakas surengė dirbtuves, kad paįvairintų niūrų pramoninį apylinkių peizažą.
Žiemą, kai Panerių skulptūrų parką užkloja sniegas, ši vieta tampa dar paslaptingesne galerija po atviru dangumi. Kas žino, gal čia slapta vaikštinėja ir Kalėdų senelio elfai…
3 raktas į kalėdinį Vilnių – Kristaus Karaliaus ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia
Nuotr. V. Ribokaitės
📍 Švarioji g. 3
Iš visų Vilniuje veikiančių maldos namų ši bažnyčia Pavilnyje išsiskiria trimis dalykais: ji vienintelė pavadinta Kūdikėlio Jėzaus vardu, yra medinė ir statyta kalnuotos Zakopanės stiliumi.
Išskirtinės bažnyčios statymas užtruko ir buvo sunkus. Bendruomenė rinko lėšas įvairiais būdais – nuo renginių ir loterijų iki galimybės gyventojams „įsigyti“ konkretų langą ir padengti jo įrengimo išlaidas.
Apsilankyti bažnyčioje puikiai tinka prieš šurmulio kupiną šventinį laikotarpį – čia galima stabtelėti ir atrasti ramybę.
4 raktas į kalėdinį Vilnių – Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčia
Nuotr. V. Ribokaitės
📍 Tolminkiemio g. 4
Šv. Juozapo parapija Pilaitėje gimė iš vietos bendruomenės iniciatyvos. Noras turėti savo bažnyčią buvo toks stiprus, jog kurį laiką mišios laikytos M. Mažvydo vidurinės mokyklos aktų salėje.
Vėliau buvo pastatyti parapijos namai su koplyčia, kurie tapo antrais, taip pat laikinais namais. 2017 m. prasidėjo šios bažnyčios statybos darbai, kurie tęsiasi iki šiol.
Įdomu, kad pirmosios mišios būtent per Kalėdas čia įvyko, kai bažnyčia dar nebuvo baigta statyti. Nepaisant to, šventinė nuotaika buvo ne mažiau iškilminga.
5 raktas į kalėdinį Vilnių – VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras
Nuotr. V. Ribokaitės
📍 Saulėtekio al. 5
Saulėtekio studentų miestelyje stovi vienas moderniausių Vilniaus architektūros statinių – Vilniaus universiteto biblioteka, užbaigta statyti prieš daugiau nei dešimtmetį. Pastatas išsiskiria savo ekspresyvumu, o daugelį stebina ir faktas, kad čia nėra nė vienos tiesios sienos.
Pušyno apsuptyje įsikūręs statinys savo forma primena itališkus panettone – šventinius pyragus, tapusius Kalėdų simboliu. Tikras architektūrinis gardėsis akims!
6 raktas į kalėdinį Vilnių – Vileišių rūmai
Nuotr. V. Ribokaitės
📍 Antakalnio g. 6
XX a. pradžioje ištaigingi Vileišių rūmai buvo vienas svarbiausių lietuvių kultūrinio atgimimo židinių. Rūmų savininkas Petras Vileišis susikrovė didelius turtus statydamas tiltus, o iš sukaupto kapitalo finansavo lietuvybę skatinančius projektus.
Vileišiai įsteigė, leido ir finansavo laikraštį ,,Vilniaus žinios“, kurį laiką rūmuose buvo įsikūrusi laikraščio redakcija ir spaustuvė. Simboliška, kad pirmasis laikraščio numeris pasirodė 1904 m. gruodžio 23 d., Kūčių išvakarėse, tapdamas tikra kalėdine dovana vilniečiams.
7 raktas į kalėdinį Vilnių – Naujininkuose
Nuotr. V. Ribokaitės
📍 Sniego g. 7
Bene žiemiškiausioje miesto gatvėje stovi iš pažiūros paprastas namas, kuris slepia turtingą istoriją. Jame anksčiau veikė viena seniausių profesinių – Vilniaus statybininkų – mokyklų Lietuvoje. Vėliau čia glaudėsi garsus imtynininkų ir dziudo kovotojų klubas „Pelėda“, formavęs ne tik raumenis, bet ir vietos paauglių charakterį.
2021 metais atjaunėjęs, tačiau nedaug vizualiai pasikeitęs pastatas išlaikė savo mišrią paskirtį: jame ir gyvenama, ir teikiamos paslaugos.
8 raktas į kalėdinį Vilnių – Abiejų tautų draugystės skveras Pašilaičiuose
Nuotr. V. Ribokaitės
📍 Šalia Gabijos g. 8
Prie Aleksandro Puškino gimnazijos esanti erdvė Abiejų tautų draugystės skvero vardą įgijo tik šių metų rudenį. Tokiu būdu buvo nuspręsta atminti per Smolensko aviakatastrofą žuvusį tuometinį Lenkijos prezidentą Lechą Kaczynskį ir jo delegaciją.
Iki tol pavadinimo neturėjęs skveras dar netapo aktyvia bendruomenės minėjimų ar renginių vieta, tačiau primena, kad niekada nevėlu pradėti kurti naujas tradicijas.
9 raktas į kalėdinį Vilnių – Užupio angelas
Nuotr. V. Ribokaitės
📍 Užupio g. 9
Užupio aikštėje kadaise veikė turgūs, stovėjo akmeninis stulpas su Išganytoju, vėliau – koplytėlė ir vandens kolonėlė. 90-aisiais aikštė atrodė niūriai – ji buvo tuščia su aptręšusiais pastatais. Užupį atgaivino menininkai, kurie sumanė čia pastatyti ir paminklą.
Pirmiausia Užupio atgimimą įprasmino „Kiaušinis“, o iš jo netrukus „išsirito“ Angelas. Patys užupiečiai aiškino, kad Angelas nusileido iš dangaus, kad išvytų užsitęsusią žiemą ir pakviestų žmones išeiti į lauką.
10 raktas į kalėdinį Vilnių – Vilniaus televizijos bokštas
Nuotr. V. Ribokaitės
📍 Sausio 13-osios g. 10
Karoliniškėse esantis Vilniaus televizijos bokštas – aukščiausias pastatas Lietuvoje ir vienas įspūdingiausių televizijos bokštų pasaulyje. Pastatas mena ir Sausio 13-osios įvykius, todėl daugeliui yra tapęs mūsų šalies kovotojų už laisvę simboliu.
Kurį laiką televizijos bokštas buvo ir neoficiali didžiausia pasaulio Kalėdų eglė. Šventiniu laikotarpiu jį puošdavo apie 6000 vnt. lempučių, kurių girliandos svėrė beveik 1400 kilogramų. 2014 m. šiuos papuošimus pakeitė lazeriai, bet iki šiol per įvairias atmintinas dienas bokštas suspindi specialiai tai progai pritaikytomis šviesomis.
11 raktas į kalėdinį Vilnių – monolitinis gelžbetoninis namas Fabijoniškėse
Nuotr. V. Ribokaitės
📍 P. Žadeikos g. 11
Fabijoniškėse stūksantis monolitinis gelžbetoninis namas – eksperimentinės sovietinės statybos rezultatas, atkreipęs ir pasaulinio lygio serialų kūrėjų dėmesį. Jis buvo statomas 1974–1990 m., kai imta ieškoti būdų, kaip paįvairinti vienodus blokinius rajonus ir pagreitinti statybas. Ambicinga idėja pasirodė per brangi ir per sudėtinga tuomet silpstančiai sovietų ekonomikai, todėl projektas taip ir nepaplito.
Šiandien šis didžiulis griežtų formų statinys traukia akį kaip savotiškas architektūrinis reliktas, liudijantis kitokius laikus.
13 raktas į kalėdinį Vilnių – Lazdynų baseinas
Nuotr. V. Ribokaitės
📍 Erfurto g. 13
Lazdynų baseinas – tikra legenda, apie kurią turbūt yra girdėjęs kiekvienas vilnietis, save laikantis miesto senbuviu. Kadaise jis buvo vadintas vandens sporto rūmais „Vilnius“ ar net Vilniaus olimpiniu baseinu. 50 metrų ilgio plaukimo taku garsėjęs baseinas Vilniaus sportininkams ir mėgėjams tarnavo net 40 metų.
Prieš keletą metų senasis pastatas buvo pakeistas nauju – gerokai modernesniu ir technologiškai pranašesniu. Žvelgiant iš tolėliau, tarp Lazdynų kalvų pastatytas baseinas dėl savo baltos spalvos gali priminti apsnigtą kalvą.
14 raktas į kalėdinį Vilnių – Aušros vartai
Nuotr. V. Ribokaitės
📍 Aušros Vartų g. 14
Aušros vartai – vienas žymiausių Vilniaus istorinių ir kultūrinių simbolių. Tai – vieninteliai išlikę miesto gynybinės sienos vartai, prie kurių plūsta ir vietiniai, ir svečiai iš užsienio. Aušros vartuose įsikūrusioje koplyčioje saugomas Šv. Mergelės Marijos paveikslas, kurį krikščionys laiko stebuklingu.
Sausio 6-ąją prie Aušros vartų prasideda tradicinė Trijų Karalių eisena. Jos metu Kasparas, Merkelis ir Baltazaras vaizduojami kaip milžiniškos figūros, kurios žygiuoja Vilniaus gatvėmis, kol galiausiai pasiekia Katedros aikštę ir simboliškai užbaigia šventinį laikotarpį.
15 raktas į kalėdinį Vilnių – Justiniškių seniūnija
Nuotr. V. Ribokaitės
📍 Rygos g. 15
Justiniškės – mažiausia, bet tankiausiai gyvenama Vilniaus seniūnija. Stambiaplokščiais namais užstatytas rajonas išsiskiria ramiomis pėsčiųjų alėjomis, trykštančiais fontanais ir laiptuotais monolitiniais pastatais. Atsvarą urbanizmui sudaro čia pat už aplinkkelio čiurlenantis Sudervės upelis ir šio rajono gyventojų pamėgtų tvenkinių kaskada.
Justiniškėse kasmet jaučiama ir Kalėdų dvasia – seniūnija turi tradiciją kviesti mokyklų vaikus puošti eglutę savo pačių rankų gamybos kalėdiniais žaisliukais. Taip kuriamas dar magiškesnis bendruomeniškumo jausmas.
16 raktas į kalėdinį Vilnių – Vilkpėdėje
Nuotr. V. Ribokaitės
📍 Betono aklg. 16
Vilkpėdėje, buvusioje pramoninėje Vilniaus arterijoje, stovi 1960-aisiais atidaryta gelžbetoninių konstrukcijų gamykla, iš kurios nulietų blokų pastatyti ištisi Vilniaus mikrorajonai. Gamyklos nebereikėjo nutraukus masines mikrorajonų statybas, tačiau jos pastatai išliko kaip išskirtinės pramoninės architektūros pavyzdys.
15 ha gamyklos teritorija 2022-aisiais buvo konvertuota į multifunkcines šiuolaikiškas verslo erdves išlaikant pagarbą istorijai. Šiandien „Betono fabrike“ vyksta filmavimai, konferencijos ir kiti renginiai, be kurių neįsivaizduojamas ir šventinis laikotarpis.
17 raktas į kalėdinį Vilnių – Markučiuose
Nuotr. V. Ribokaitės
📍 Kuprioniškių g. 17
Markučiuose esančios sodybos prieigas puošia skulptoriaus Rafalo Piesliako metalinė skulptūra-laikrodis, originaliai iš vienos pusės rodantis 7-ą, iš kitos – 4-ą valandą. Laikrodis simbolizuoja darbo dienos dirbtuvėse pradžią ir pabaigą. Per didžiąsias metų šventes laikrodis įgauna naują prasmę: apsuptas žiemos augmenijos jis primena ciklišką laiko tėkmę ir bendrą Kalėdų bei Naujųjų metų laukimo džiaugsmą.
Sodyboje galima pamatyti ir daugiau skulptūrų, pavyzdžiui, betono, metalo ir stiklo kūrinį, kuris simbolizuoja naująją miesto centro architektūrą.
18 raktas į kalėdinį Vilnių – pirmoji lietuvių gimnazija Naujamiestyje
Nuotr. V. Ribokaitės
📍 Basanavičiaus g. 18
19 a. pabaigoje statytas išlenkto fasado daugiabutis į Vilniaus istoriją įėjo ne dėl savo modernių butų, o dėl čia veikusios institucijos. Jono Basanavičiaus, Mykolo Biržiškos ir Povilo Gaidelionio iniciatyva šiame pastate buvo įsteigta pirmoji lietuvių gimnazija, kurios vaidmuo buvo svarbus kuriant valstybę.
Gimnazijoje dirbo keturi Nepriklausomybės akto signatarai, o beveik 30 mokytojų netrukus užėmė svarbias valstybines pareigas nepriklausomoje Lietuvoje. Įdomu, kad šiame name vaikystę praleido garsus žydų kilmės rašytojas Romain Gary – jį primena netoliese, judrios sankryžos pusėje, stovinti skulptūra „Berniukas su kaliošu“.
19 raktas į kalėdinį Vilnių – Rasose
Nuotr. V. Ribokaitės
📍 Liepkalnio g. 19
Šv. Eufrosinija Polockietė – XII a. gyvenusi Polocko kunigaikščio duktė, kuri vietoj santuokos pasirinko vienuolės gyvenimą. Vienuolyne ji tapo ne tik dvasiniu autoritetu kitiems, bet ir aktyviai užsiėmė intelektualine veikla, prisidėjo prie švietimo plėtros regione.
Vilniuje Eufrosinijos vardą saugo Šv. Eufrosinijos cerkvė ir pagrindinės miesto stačiatikių kapinės, įkurtos XVIII a. pabaigoje. Jose palaidota ir itin svarbių asmenybių, pavyzdžiui, Vilniaus piešimo mokyklos vadovas Ivanas Trutnevas, ugdęs tokias asmenybes kaip Žakas Lipšicas ar Juozas Zikaras.