Istorijos apie žiemos gatveles

Į šventes – Žiemos, Šerkšno, Sniego, Šiaurės, Eglių, Sniegenų, Briedžių, Elnių, Bruknių, Aguonų, Riešutų, Medaus gatvėmis. Neįtikėtina, bet visas jas galima rasti Vilniuje! „Vienos gatvės istorija“ yra viena populiariausių žurnalo „Neakivaizdinis Vilnius“ rubrikų. Joje tarsi ant smilgos veriami pasakojimai apie vienos gatvės esamus ir buvusius gyventojus, jų patirtis, miesto ženklus. Į kai kurias Vilniaus gatves galbūt taip ir nepasitaiko progra užsukti, jei ten negyvena artimieji ar nenuveda reikalai. Tačiau galbūt ten nuves Kalėdos? Juk atkreipus dėmesį į jų pavadinimus paaiškėja, kad dalis jų atitinka metų laikus, o kai kurių pavadinimai – tarsi nužengę nuo Kūčių vakarienės stalo! 

*Šių gatvelių istorijų sąrašas nuolat pildomas.

Bruknių g.

Nežinia, kodėl visus metus žaliuojančio erškėtinio augalo, kurio ryškiai raudonos uogos turi gydančių savybių, pavadinimas 2009 m. tapo vos 800 metrų ilgio gatvelės Antakalnyje, neturinčios nei vieno namo, vardu. Tačiau aišku viena – jis puikiai papildė sostinės gatves, pavadintas uogų tema: Agrastų, Aviečių, Braškių, Mėlynių, Žemuogių…

Mintimis (arba gyvai) nuklyskite į šią gatvelę, kai per šventes galbūt skanausite bruknių kisielių arba gardinsite Kalėdų kalakutą bruknių uogiene.

Bruknių g., nuotr. V. Ribokaitės

Pušų ir Elnių g.

Kiek pušų suskaičiuosite Pušų gatvėje ir iš kur elniai Vilniuje? Keliaukime toliau po delnų linijas primenančias sostinės gatveles!

Mediniame Žvėryne gausu miško žvėrimis, paukščiais ir medžiais pavadintų gatvių, tarp kurių yra tokie kalėdiniai gyvūnai kaip lokiai ir elniai. Jie pasakoja unikalią šio rajono kilmę: istoriniai šaltiniai mini, jog XVI-XIX a. Žvėrynas buvo privati Radvilų giminės medžioklės valda, kurioje jie galbūt įveisdavo žvėrių. Augant miestui žvėrių seniai nebėra, tačiau jie liko įamžinti dar besikuriant Žvėrynui sukurtuose gatvių pavadinimuose.

Pavyzdžiui, viena tokių yra Kalėdų senelio roges tempiančių gyvūnų – elnių – gatvė. Dar pokariu ji buvo negrįsta, be šaligatvių ir priminė gatvinį kaimą. Tačiau 1976 m. Žvėryną perkirto intensyvi T. Narbuto gatvė. Pusė Elnių gatvės tarsi liko anapus istorinio Žvėryno, o kitoje pusėje esanti dalis pervadinta Danielių vardu.

Be to, dar prieš šimtmetį Žvėryne buvo tankus pušynas, įamžintas ne vienoje senojoje Vilniaus nuotraukoje, todėl šiame rajone turime ir Pušų gatvę.

Aviečių g.

Kviečiame toliau leistis į kelionę po žiemiškas Vilniaus gatveles!

Verkiuose yra linksmai šventiškai pavadintos Aviečių, Braškių, Žemuogių, Apynių gatvės. Kadaise vietoj jų buvo Piligrimų ir Nukryžiuotojo gatvės. Nieko nuostabaus, nes visai šalia yra viena sakrališkiausių Vilniaus vietų – Kalvarijų Kryžiaus kelias.

Per didžiąsias metų šventes maldininkai, kartais net nuo Aušros vartų, pėsčiomis plūsdavo čia tam, kad praeitų Kristaus Kančios kelią. Kelio pabaigoje, netoli nuo uogomis pavadintų gatvių, stovi Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia, kuri maldininkų skaičiumi Piemenėlių mišiose Kūčių vakarą nesiskundžia ir šiandien.

Šerkšno g.

Viena iš Vilniaus ,,delno” linijų – itin žiemišką pavadinimą turinti Šerkšno gatvė. Tiesa, jos istorija siejasi labiau su vandeniu, nei su šerkšnu.

Tai jauna, 1993 m. menanti ledo kristalėliams skirta gatvė. Anksčiau jos apylinkėse buvo net 6 nedideli lenkų kaimai tokiu pačiu pavadinimu ,,Buchta” (užutėkis). Pavadinimas kilo nuo sėlininkų – medžių rąstus Nerimi plukdžiusių vyrų. Upė aplink Bukčius daro didelį lanką suformuodama įlanka, kurioje sėlininkai galėdavo sustoti pertraukai.

Įdomu, kad ši Vilniaus vieta virto pilnaverte miesto dalimi su gatvėmis ir mūriniais namais liaudies menininkų iniciatyva, kurie 8-ajame dešimtmetyje čia nusprendė įkurti gyvenamųjų namų kooperatyvą su dirbtuvėmis.

Varpų g.

Ar skamba varpai Varpų gatvėje? Atversk dar vieną žiemiškos Vilniaus gatvelės istoriją.

Kukli šiaurinio Užupio Varpų gatvelė savo amžiumi yra įkopusi į trečią šimtmetį. Kadaise ji priklausė provoslavų Šv. Dvasios brolijai, todėl čia, tuomet atokiau nuo miesto, gyveno daugiausia šventikai ir bažnyčių patarnautojai. Atitinkamai ir jų apgyvendintos gatvės buvo vadinamos Popų ir Ponamarių (cerkvės patarnautojai). Lietuvai II-ojo Pasaulinio karo metais atgavus Vilnių, sunkiai ištariami Ponamariai per daug nenutolstant nuo liturginės temos buvo pakeisti paprastesniais Varpais.

Aguonų g.

Lietuviškos žiemos šventės yra tarsi pabarstytos aguonomis: nuo kūčiukų ir aguonpienio iki pyragų su aguonomis. Surask Vilniaus tinkle aguoninę gatvelę!

Itin margoje Aguonų gatvėje rasime naujus daugiabučius, sovietinius administracinius pastatus ir istoristinio stiliaus carinius plytinukus. Taip yra todėl, kad Aguonų gatvė dar ne taip seniai buvo pramoninio ir istorinio Vilniaus riba. Be puikiai pažįstamų Geležinkeliečių kultūros rūmų (,,Kablio”), gamykla ,,Žagrė” (vėliau ,,Komunaras”) gamino į 50 šalių eksportuotas frezavimo, gręžimo, pjovimo, tekinimo stakles. Tiek tarpukariu, tiek sovietmečiu veikė valstybinis tabako fabrikas. Taip pat gamintos kartoninės pakuotės. Jau du dešimtmečius šioje gatvėje gyvenimas gerokai ramesnis, nes fabrikų triukšmo nebegirdėti.

Zuikių g.

Tik nepagauk zuikio Zuikių gatvėje!

Per pusnis liuoksintys ilgaausiai gyvūnai yra tikras miško žiemą simbolis. Tad paklausykite Zuikių gatvės istorijos, susijusios su greitesniu už šiuos gyvūnus transportu.

Paneriuose esanti Zuikių gatvė baigiasi apleistu tuneliu. Beveik pusės kilometro tunelis yra vienas seniausių geležinkelio tunelių Europoje (dvejais metais senesnis už Londono metro). Po II-ojo Pasaulinio karo nutarta jo nebeprižiūrėti, įrengtas apvažiavimas, o buvusios angos į jį dabar užmūrytos. Įdomu, kad tiesiant Rail Baltica, palei Zuikių gatvę bus nutiesta jau trečia jos istorijoje geležinkelio linija.

Į kai kurias žiemiškas Vilniaus gatveles norisi skriste skristi.

Žiemą spalvų ir žavesio Vilniui atneša į nemigruojantys mūsų paukščiai arba svečiai iš šiaurės, tokie kaip egzotiški kuoduoti svirbeliai. Karantino laikotarpiu gamtos fotografas M. Čepulis Vilniaus centre, Lukiškėse, netgi užfiksavo retą uralinę pelėdą.Net keliolika Vilniaus gatvių pavadintos lesyklas lankančių paukščių vardais. Tai Žvirblių, Genių, Kuosų, Kėkštų, Šarkų, Kurapkų, Vanagų bei Kikilių, Dagilių ir Strazdų gatvės prie Pilaitės. Visgi žiemos paukščių čempionės yra atokiau nuo miesto šurmulio esančios Grigiškės. Čia turim Sniegenų, Zylių, Kurtinių, Jerubių ir Tetervinų gatves.

Keliaukime po Vilniaus gatveles su žiemiškais pavadinimais toliau!

Šiaurės, Briedžių, Medaus, Bičių… Visas šias gatveles galima rasti Naujojoje Vilnioje. Įdomu, kad Šiaurės gatvė yra vienintelė Naujosios Vilnios vieta, kur galima pravažiuoti po geležinkeliu. O ar į Briedžių gatvelę užklysta briedžiai, ar Medaus gatvės gyventojai mėgsta medų ir ar Bičių gatvėje yra avilių teks išsiaiškinti patiems:)