Salvija Vaičikonytė – rašytoja, iliustratorė, komiksų kūrėja, keliautoja.
Knygos: „Julė“, iliustravo Pauliaus Norvilos „Išprotėjusius eilėraščius“.
Iš kelionių po pasaulį į Šeškinę grįžusi rašanti iliustratorė Salvija Vaičikonytė realiausią realybę pajunta būtent čia. Dažnai – prie Šeškiuko ežeriuko.
Ypatinga vieta: „Man Šeškinė labiausiai patinka dėl Šeškinės kalvų geomorfologinio draustinio. Šeškiuko kūdra ir apskritai Ozo parkas su išsiraizgusiais takeliais, kuriais vis kaskart eidama sugebu pasiklysti, – lankomiausia vieta.“
Rajono stilius: „Šeškinė yra paslaptingi stadiono griaučiai, Šeškiuko ežeriukas, drąsūs balandžiai ir žydinčios pievos.“
Šeškinė – mano realybės kampelis
Į išsvajotą Vilnių atsikrausčiau studijuoti 2015 metais. Porą metų gyvenau Antakalnio barakuose, o vėliau, grįžusi iš „Erasmus“ studijų, persikėliau į Šeškinę. Į butą, kurį nupirko mama. Čia jau gyveno mano vyresnis brolis. Man Šeškinė yra paslaptingi stadiono griaučiai, Šeškiuko ežeriukas, drąsūs balandžiai ir žydinčios pievos. Tai vieta, kur viskas, ko reikia, yra šalia.
Dauguma Šeškinės gyventojų rajoną vadina Šeškais, tiesiog taip trumpiau. Iš tiesų vietovardžio Šeškinė kilmė neaiški. Kalbininko Jono Jurkšto nuomone, vietovė kažkada priklausė žmogui, turėjusiam asmenvardį Šeškas. Vietovardis galėjo kilti ir iš panašaus upelio ar ežero vandenvardžio.
Mykolo Saukos stotelė
Mykolas Sauka – rašytojas, skulptorius. Apdovanotas jaunojo menininko premija.
Knygos: „Grubiai“, „Kambarys“.
Stabtelėjome priešais Mykolo Saukos skulptūras Viršuliškių miško parku pavadintame miškelyje, kuris yra Šeškinėje. Vienas betoninis vilnietis stovi, kitas kelia kojas, trečias sėdi susimąstęs. Tokie pat žmonės, kokie vaikšto po šį parką. Menininkas kurdamas stebėjo ir rajono veidą.
Vieta: „Pasivaikščioti po betoninių skulptūrų parką.“
Rajono stilius: „Daugiabučių vaizdas mane iš karto verčia mąstyti apie termitus, skruzdėles, širšes.“
Daugiau https://neakivaizdinisvilnius.lt/straipsniai/betoniniai-vilnieciai-gyvena-virsuliskese/
