Paskutinę vasaros dieną Vilniaus senamiestyje, restorano „Gabi“ kieme, buvo atidengta pirmoji pasaulyje žymaus litvakų kilmės atlikėjo, rašytojo ir poeto Leonardo Coheno skulptūra. Šis kūrinys – vienas paskutinių pernai išėjusio skulptoriaus Romualdo Kvinto darbų.
Sauliaus Žiūros nuotr.
Autorius šią skulptūrą, kaip ir keturis kitus paskutinius savo kūrinius, galutinai užbaigti pavedė skulptoriui ir tapytojui Martynui Gaubui.
Bronzinė skulptūra Šv. Mykolo gatvėje esančiame kiemelyje stovės laikinai – iki tol, kol bus rasta jai tinkama nuolatinė vieta. Čia galima priminti, kad garsiems užsienio kūrėjams skirtų monumentų Vilniuje yra ir daugiau. Pirmasis 1995 m. iškilo amerikiečių roko legendai Frankui Zappai (aut. Konstantinas Bogdanas), po dešimtmečio tas pats fotomenininkas Saulius Paukštys inicijavo muzikanto Johno Lennono skulptūros (aut. Jonas Gencevičius) projektą.
Sauliaus Žiūros nuotr.
Iniciatyvos įamžinti L. Coheną ėmėsi norvegas Johnas Afsethas su sutuoktine Aušrine Baronaite. Kanados dainininkas ir poetas gimė 1934-aisiais Monrealio priemiestyje, žydų šeimoje. Jo motina buvo Kauno rabino dukra, o senelis iš tėvo pusės taip pat gimęs Lietuvoje, Vilkaviškio rajone esančiuose Budviečiuose.
Darbai išsibarstę po visą Lietuvą ir Europą
R. Kvintas mirė prieš metus, būdamas 65-erių. Jo palikimas Vilniuje nepaprastai gausus. Paskutinis menininko darbas, atidengtas jam esant gyvam, buvo Martino Liuterio skulptūra Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios kiemelyje.
Ankstesni jo kūriniai sostinės centre – čia vaikystę praleidusio rašytojo Romaino Gary ir daktaro Cemacho Šabado skulptūros, bareljefai „Sėkmės pilvas“ Vilniaus gatvėje ir poeto Adomo Mickevičiaus jo vardu pavadintojo bibliotekoje. Šie puikiai žinomi ir mėgstami vilniečių. Galbūt dėl to, kad autoriaus kūriniai kuria praeiviui pažįstamo, paprasto žmogaus įspūdį.
2007 m. Mėsinių ir Ašmenos gatvių sankryžoje, buvusioje Didžiojo žydų geto teritorijoje, pastatytas paminklas Vilniuje gyvenusiam gydytojui Cemachui Šabadui. Jis vaizduojamas gatvėje besikalbantis su mergaite, laikančia katiną. Tai atspindi ypatingą jo dėmesį vaikams. Andriaus Mikūtos nuotr.
Pats R. Kvintas gyveno ir kūrė Tilto gatvėje, tad jo pėdsakų yra ir ten. Mergaitė su skėčiu puošia menininko kieme esantį fontaną. Kiek mažiau žinoma skulptūra „Chloja“ stovi uždarame Lietuvos banko rūmų kiemelyje. Toliau nuo centrinės miesto dalies prie Lietuvos vaikų ir jaunimo centro rasime mergaitės skulptūrą, skirtą be žinios dingusiems vaikams atminti, Naujamiestyje, Lietuvos radijo ir televizijos kieme – Sausio 13-osios memorialą, netoli nuo R. Gary skulptūros nutolęs Lietuvos sostinės labdariams dedikuotas „Žaliasis obuolys“.
Dalį autoriaus darbų galima aptikti Trakuose („Mūšis“ ir „Šaltinis“), Kaune (paminklas D. Dolskiui), Nidoje (paminklas Vytautui Kernagiui), Rusnėje (Hermannui Kallenbachui ir Mahatmai Gandžiui), Telšiuose („Žemaičių legendos“) ir netgi keliuose Europos miestuose.
R. Kvinto sukurta verslo sėkmės skulptūra „Sėkmės pilvas“ Vilniaus gatvėje. Martinos Skripkauskaitės nuotr.
Kūrė žmonėms
Nors gimęs ir augęs Žemaitijoje, Žagarėje, menininkas save laikė vilniečiu. Draugų ir artimųjų draugiškai vadintas Romkiu, autorius yra sakęs, kad kuria skulptūras žmonėms, kurie yra pagrindinis jo įkvėpimo šaltinis: „Jos skirtos žmonėms. Kad žmogus su skulptūra galėtų pabendrauti, kad ji jo nenervintų, nešokiruotų. Kad skulptūra pritaptų toje aplinkoje, kad ją puoštų. O jeigu ji įskelia kokią intrigą – dar geriau.“
Minėti L. Cohenas, C. Šabadas, R. Gary – žydų kilmės asmenys, kurių skulptūras sukūrė R. Kvintas. Anot paties autoriaus, žydiškoji tema jo kūryboje prasidėjo nuo memorialinės lentos berniukų choro „Ąžuoliukas“ kūrėjui Hermanui Perelšteinui. Galbūt sostinėje iškils ir jo kurta vandens nešiko skulptūra, kuri buvo įkvėpta litvakų poeto Mošės Kulbako poemos „Vilnius“.
Paminklas Vilniuje gyvenusiam garsiam XX a. rašytojui Romainui Gary Mindaugo ir J. Basanavičiaus gatvių sankirtoje atsirado 2007 m. Skulptūroje užfiksuotas autobiografinio romano „Aušros pažadas“ momentas, kai mažas berniukas norėdamas įrodyti savo meilę pažada suvalgyti guminį batą.
1981 m. R. Kvintas baigė tuometinį Lietuvos dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija), vėliau čia dėstė. Nuo 1983 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nuo 2001-ųjų priklausė Niujorko skulptorių gildijai. Dalyvavo parodose ir simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje, 2017 ir 2018 m. pretendavo į Nacionalinę kultūros ir meno premiją.
Teksto autorė Auksė Podolskytė
„Neakivaizdinio Vilniaus“ informaciją panaudoti kitose visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose, be sutikimo draudžiama.