Dalelė Japonijos Vilniuje
Turbūt ne kartą eidami paupiu, Sluškų gatve, pastebėjote išpuoselėtą sodelį šlaite. Čia, įsispraudęs tarp Vatikano ambasados ir naujų daugiabučių kvartalo, žaliuoja Japoniškas sodas „Sei Shin En“. „Tyros širdies“ – taip lietuviškai skamba jo pavadinimas.
Sodo idėjos autorė, Rytų kultūra besidominti menininkė Dalia Dokšaitė pasakoja, kad viskas prasidėjo nuo šioje teritorijoje po žeme tekančio šaltinio, kurio pradžia – Kanų parke. Anot jos, japoniško sodo kūrimui reikalingas ypatingas pasiruošimas ir ilgametis įdirbis, todėl „Sei Shin En“ sodo projektas buvo patikėtas kraštovaizdžio architektei Laurai Popkytei Fukumato, kuri patirties sėmėsi dirbdama japoniškuose soduose Kiote. Čia dera pagrindiniai japonų estetiniai principai: sezoniškumas, paprastumas, pagarba vandeniui, medžiui ir akmeniui.
Japoniškas sodas „Sei Shin En“
Kelionę po sodą su jį šiuo metu prižiūrinčią ir lankytojus priimančia Marija Šimanskaite pradėjome nuo medinių vartų. Čia, anot Marijos, galima pamatyti pirmuosius ženklus, pasakojančius apie japonų ir lietuvių kultūrų bendrystę. Dešinėje – gėlė pavlonija, Japonijoje simbolizuojanti diplomatiją ir čia skirta pažymėti sodo įkūrimą finansavusią Kodai ji šventyklą, o kairėje – lietuviškoje tautodailėje sutinkamas saulės simbolis.
Lietuvių ir japonų kultūras žymintys ženklai pasitinka prie pat įėjimo
Pravėrus vartus, atsiveria sodo šlaitas su čiurlenančiu šaltiniu ir japoniška pavėsine. Nors iš pirmo žvilgsnio sodas gali pasirodyti tik akiai malonus skirtingų augalų ir akmenų derinys, Marija pasakoja, kad kiekvienas sodo objektas turi savo reikšmę ir prasmę, kaip visuose japoniškuose soduose.
„Visas, ką galime pamatyti Japonijoje, sueina į japonišką sodą – didžiuliai akmenys simbolizuoja kalnus ir salas, skirtingi augalai – miškus. Per soda vingiuojantis skaldos takas simbolizuoja vandenį, todėl vaikščioti galima tik per akmenis. Jais nukeliausite į pavėsinę, skirtą arbatos ceremonijoms.“ – apie sodo struktūrą pasakoja Marija. Pavėsinės kampe stovintis neapdirbtas rastas – taip pat svarbi sodo dalis. Ji perteikia wabi sabi idėją – tobulą netobulumą, svarbų japonų kultūroje, atspindinį žmogaus gyvenimą.
Japoniškas sodas „Sei Shin En“
Marija pabrėžia, kad japoniškame sode labai svarbus sezoniškumas – visais metų laikais jis atrodo vis kitaip. Nužydėjus baltoms sakuroms, pražysta raudonos azalijos, rododendrai, rudenį raudonuoja japoniški klevai. Sode taip pat žaliuoja pušys, samanos, buksmedžiai, auga kamelijos, magnolijos, japoninė plukė, bereinutis, kiti augalai.
Šalia šaltinio – švaros akmuo, tradiciškai skirtas praustis šaltinio vandeniu prieš įžengimą į šventyklą arba arbatos gėrimo ceremoniją.
Paklausta, ar sodo ramybės nedrumsčia iš dviejų pusių supančios gatvės, Marija sako, kad tai įprasta ir Japonijoje – net tankiausiai apgyvendintuose didmiesčiuose, tarp dangoraižių įsikūrę sodai sukuria ramybės oazę ir leidžia atsiriboti nuo aplinkinio triukšmo. Ir iš tiesų, už šio sodo vartų judrų miestą pakeičia šaltinio čiurlenimas ir augalai, pilni čiulbančių paukščių. Anot sodo kūrėjų, tai – vieta poilsiu, meditacijai, pabuvimui su gamta ir su savimi, čia prašoma gerbti japoniško sodo ramybę.
Lankytojai į sodą gali užsukti nemokamai, šeštadieniais ir sekmadieniais 11-17 val. Norintys iš anksto gali užsisakyti japoniškos arbatos degustacijas.
Japoniškas sodas „Sei Shin En“
Kur? T. Kosciuskos 26, įėjimas iš Sluškų g. pusės
Informaciją apie sodo lankymą, žydinčius augalus ir renginius galima sekti sodo Facebook paskyroje.
Registruotis ekskursijoms ir arbatos degustacijoms (grupėms) el. paštu info@nihon.lt