Nors Lietuva ir nėra akmenų kraštas, lietuviai juos mėgsta. Akmenys dažnai tampa pagalbininkais įamžinant įvairius istorinius įvykius ar žmones. Nors akmuo – viena ilgaamžiškiausių medžiagų, ne visi akmeniniai paminklai išliko. Pavyzdžiui, 1960-ųjų liepos 15 d. ant Gedimino kalno buvo atidengtas akmuo, skirtas 550-osioms Žalgirio mūšio metinėms paminėti. Jį puošė užrašas „Žalgiris 1410“, žemiau kirilica buvo iškalta „Griunvald“ ir data „1960 VII 15“. Atkūrus nepriklausomybę, jubiliejinis akmuo buvo perkeltas į Nacionalinio muziejaus fondus.
Tautosakoje akmuo taip pat dažnas. Tai mes „akmenį užantyje nešiojamės“, kai ant ko nors pykstame, tai „mėtome akmenis į svetimą daržą“, kai kišamės, kur nereikia. O kartai būname kantrūs, nes „lašas po lašo ir akmenį pratašo“.
