Pavilnyje nerasime daugiabučių kvartalų ar didelių verslo įmonių, tai tankiai individualiais namais užstatyta teritorija. Skamba ne itin intriguojančiai?
Neapsigaukite, istorijos entuziastai, čia yra ką pamatyti! Pirmiausia verta grįžti laiko ratu kelis šimtus metų atgal – žinoma, kad ilgus metus dabartinis Pavilnys ir jo apylinkės priklausė didikų Pacų giminei. Tai buvo mėgstama vilniečių iškylų vieta. Miestelėnus žavėjo medžių paunksmė, gaivinantis Vilnios slėnis, o dėl išraiškingo reljefo vietovė vadinta „Pacų kalnais“. Beje, iš čia ir atsirado dabartinių Kalnėnų ir Gurių vardai (góry – lenkų k. „kalnai“). 1830–1831 m. Mykolas Liudvikas Pacas tapo vienu iš ginkluoto sukilimo prieš caro valdžią vadų. Sukilimas buvo numalšintas, o Pacai nubausti – iš jų buvo atimta ši ir kitos valdos. Naujas etapas prasidėjo 1906 m. – tais metais Vilniaus geležinkelininkai sukūrė šūkį „Dirbk mieste, gyvenk Kolonijoje!“, kuris atspindėjo siekį įsteigti atskirą šios profesijos atstovų gyvenvietę kiek atokiau nuo miesto centro ir turinčią visus miesto bei kaimo privalumus. 1908 m. sukurtas draugijos statutas – šie metai laikomi Kolonijos įkūrimo data. Per kitus kelerius metus geležinkelininkai supirko sklypus, subraižė taisyklingą gatvių tinklą, pastatė pirmuosius namus, įrengė modernią infrastruktūrą. Kolonija tapo prestižine gyvenviete ir tokį statusą išlaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo. Pokariu „buržuazinio“ gyvenvietės pavadinimo atsisakyta ir imti vartoti neutralūs Aukštojo bei Žemojo Pavilnio toponimai, stipriai pasikeitė gyventojų sudėtis. Vis dėlto pasivaikščioję šiuo maršrutu XXI a. netruksite įsitikinti, kad prieš daugiau nei šimtą metų čia kūrėsi idėjų kupinas miesto elitas.
Ką sužinosi/pamatysi maršrute:
- kur slepiasi bene vienintelis Lietuvoje kalnų serpantinas?
- kokią transporto priemonę praeityje gyventojai vadino „liukstorpeda“?
- kur tarpukariu vasarodavo Vilniaus vaivada?
