Paskui M. K. Čiurlionio siluetą - Neakivaizdinis Vilnius
Eiti prie pagrindinio turinio
Neakivaizdinis Vilnius Neakivaizdinis Vilnius
Istorijos Menai

Paskui M. K. Čiurlionio siluetą

Vilnius prieš 120 metų

Įrašo pavadinimas: Paskui M. K. Čiurlionio siluetą. Vilnius prieš 120 metų

Jeigu domitės Vilniaus istorija ir mėgstate fantazuoti, turime jums pasiūlymą – kelionę į praėjusio šimtmečio pradžią. Atidžiausieji gal net pastebės gatvės posūkyje išnykstančią dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio figūrą.   

Pagal Julijaus kalendorių, ėjo paskutinės 1906 metų dienos. Po 11 valandų trukusios kelionės Vilniaus geležinkelio stotyje išlipo iš Varšuvos atvykęs M. K. Čiurlionis. Dailininkas atvažiavo į pirmąją lietuvių dailės parodą, kuriai atrinktus savo paveikslus išsiuntė jau anksčiau. 

Galima tik įsivaizduoti, kokiu būdu M. K. Čiurlionis nukako į parodai besirengiančius Vileišių rūmus Antakalnyje. Gal mostelėjęs ranka pasikvietė prie stoties lūkuriuojantį vežiką, o gal įsėdo į tuo metu populiarų arklinį tramvajų, prie Katedros persėdo į trejetu pažymėtą vagoną ir Antakalnio gatve (dabar – T. Kosciuškos) lėtai pajudėjo į kalną. Pro kareivines, sunkiųjų darbų kalėjimu virtusius Sluškų rūmus, pro tuščią kalvą, ant kurios 1945 m. bus atidaryta menų mokykla, ateityje gausianti jo vardą. 

Gali būti, kad realybėje buvo visai ne taip, tačiau aišku, kad su šia paroda prasidėjo M. K. Čiurlionio istorija Vilniuje. Svarbiausi joje – 1907–1908 metai, kai dailininkas gyveno, kūrė ir intensyviai dalyvavo Vilniuje susibūrusių lietuviškų draugijų veikloje. 

Kalbėdami apie XX a. pr. Vilnių, nesekame jame gyvenusio M. K. Čiurlionio pėdsakais. Daugelis į maršrutą įtrauktų objektų tiesiogiai su juo netgi nesusiję, bet yra svarbūs miesto istorijoje. Šie objektai bent iš dalies atspindi XX a. pr. Vilnių – populiarius arba naujus, miesto gyvenime reikšmingus objektus bei įvykius. Daugelis jų atsirado būtent tada, kai M. K. Čiurlionis gyveno ar viešėjo Vilniuje, todėl laisvai galėjo atsidurti jo regėjimo lauke arba būti kasdienybės dalimi.  

Kai kurių į maršrutą įtrauktų objektų paskirtis per šimtmetį pakito, kai kurių nebeliko, kitų tuo metu visai nebuvo, bet jie svarbūs miesto, o ir M. K. Čiurlionio istorijoje. 

Taigi į kokį miestą pateko kambarėlį Šv. Andriejaus (dabar Savičiaus) gatvėje išsinuomojęs M. K. Čiurlionis? 

Taškinis maršrutas
Tai – laisvos formos maršrutas, kuriame tikslus objektų eiliškumas nenurodytas, tad keliauk taip, kaip patogiausia tau!
Judėjimo būdas
Pėsčiomis
Papildoma informacija

Maršrutą sudarė Rasa Pangonytė-Račiukaitė.

Laisvė improvizuoti!

Tai – laisvos formos maršrutas, kuriame tikslus objektų eiliškumas nenurodytas, tad keliauk taip, kaip patogiausia tau!

Geležinkelio stotis

„Vilniuje iškyla vienas momentas: vakaras, stotis, stoviu perone – išlydžiu Konstantiną į Petrapilį…

Halės turgus

1906 m. birželį netoli stoties buvusios Javų turgavietės vietoje atidaryta moderniausia turgavietė…

Kavinė „Baltasis Štralis“

Kaip dabar, taip ir prieš 100 metų – viena iš pramogų pasivaikščioti į miestą išėjusiems…

Gedimino pilis

„Paskutinis vakaras – nusprendėm sulaukti aušros ant Gedimino kalno. Vilnius vasaros naktį, Vilnius…

Vilniaus modernizacija ir elektrinė

XX a. pr. Rusijos imperijos šiaurės vakarų mieste Vilniuje gyveno apie 200 tūkst. žmonių: lenkų,…

Vileišių rūmai

1906 m. Antakalnyje, Tivoli parko teritorijoje, baigtas statyti prašmatnus neobarokinio stiliaus…

Žvėryno tiltas

1907 m. pastatytas metalinis Žvėryno tiltas pakeitė iki tol 10 metų tarnavusį medinį, kuriuo…

Infekcinė vaikų ligoninė

Iki Pirmojo pasaulinio karo Vilniuje veikė trys pagrindinės valstybės lėšomis išlaikomos…

Miesto transportas

1905 m. Vilniaus centre pradėjo kursuoti pirmieji automobiliai bei autobusai, o 1908 m.…

Kino teatras „Iliuzija“

1907 m. vienas po kito duris atvėrę kino teatrai pakeitė miestiečių laisvalaikį ir sudarė rimtą…

Vasaros teatras

Pasilinksminti, pasirodyti ir į kitus pažiūrėti vilniečiai anuomet eidavo į Gedimino pilies…

Trijų Kryžių kalnas

„Atsimenu, gražiais vakarais tekdavo man su juo vaikščioti paneriais ar įkopti į Vilniaus kalvas,…

Tautos namai

Tautos namų, kaip nacionalinės kultūros židinio, idėją pirmasis Lietuvių mokslo draugijos…

Naršai telefone?
Geriau išnaršyk sostinę!

Atsisiųsk mobiliąją Neakivaizdinio Vilniaus programėlę – pažink sostinę ir neatrastus jos kampelius.

Papildoma medžiaga