Kaip ir kiti prie stočių įsikūrę rajonai visame pasaulyje, Naujininkai daugybę metų nešiojo nešvaraus ir nesaugaus rajono etiketę. Vis dėlto reikia pripažinti, kad niūriausi laikai jau praeityje ir tik atkaklūs nuotykių ieškotojai čia košės gali prisivirti daugiau nei bet kurioje kitoje Vilniaus vietoje.
Buvimas visai arti miesto širdies nei anuomet, nei dabar neleidžia Naujininkams išsprūsti iš sostinės kultūrinio gyvenimo orbitos. Beje, tai ir vienas seniausių, o kartu ir istoriškai įdomiausių Vilniaus gyvenamųjų rajonų. Kertinė data norint suprasti Naujininkų istoriją – 1862 m. Tais metais oficialiai prasidėjo reguliarus eismas traukiniais pirmąja Lietuvoje Peterburgo–Varšuvos linija, kaip tik besidriekusia pro Vilnių. Iki geležinkelio stoties pastatymo mūsų aptariama vietovė buvo beveik negyvenama, o jai atsiradus – išsyk ėmė kilti fabrikų kaminai ir darbininkų namai. Šviežiai užstatoma apylinkė pradėta vadinti „Kaminais“ (Комины, Kominy) ir „Naujuoju Pasauliu“ (Новый Свѣтъ, Nowy Świat), o transformavus pastarąjį pavadinimą radosi mums pažįstami Naujininkai. Per pusantro amžiaus egzistavimo istoriją šis rajonas visada buvo žinomas veikiau kaip geležinkelio ir fabrikų darbininkų gyvenvietė nei turtingųjų miestiečių susitelkimo vieta. Apie kadaise dominavusias profesijas primena net gatvių pavadinimai, patiksiantys mėgstantiems alternatyvią romantiką, – Šaltkalvių, Konduktorių, Garvežių, Iešmininkų, Darbininkų… O maršrutas, kuriuo siūlome pakeliauti, parodys kur kas daugiau – liksite nustebinti.
Ką sužinosi/pamatysi maršrute:
- Ką Naujininkuose veikė Tyzenhauzai?
- Kur pasislėpęs istorinį kelią menantis koplytstulpis?
- Kurioje vietoje veikia vienintelis Lietuvoje stačiatikių moterų vienuolynas?
