Monika Vaicenavičienė – rašytoja, iliustruotoja. Jos knygos išleistos jau 18 kalbų, autorė įvertinta ir tarptautinėmis premijomis.
Knygos: „Per balas link aušros. Pasakojimas apie daktaro Jono Basanavičiaus keliones ir darbus“, „Kas yra upė?“, „Gatvių susitikimai“.
Ieškodami mieste veikiančių būtybių ir padarų, užklydome į Žvėryną. Rašytoja ir iliustruotoja Monika Vaicenavičienė, su protarpiais čia gyvenanti nuo vaikystės, pažįsta šio rajono burtus, žino, kuriuose medinukuose posėdžiauja Vilniaus laumės fėjos.
Pasakiški namai: „Nesyk esu piešusi <…> Vytauto gatvės mėlynuosius medinius namus. Man jie atrodydavo tokie egzotiški – kaip Mėlynieji kalnai, mėlynieji banginiai.“
Rajono stilius: „Žvėryno vardas jau savaime šį tą sako apie šią Vilniaus vietą. Stačiokiškas, juokingas ir truputį grėsmingas – taip man jis skamba.“
Žvėrinčiaus burtai
Žvėryne praleidau vaikystę dešimtajam dešimtmety, ėjau į mokyklą jau kito tūkstantmečio pradžioj; kol nesusituokiau, kurį laiką traukiau iš čia į Dailės akademiją… Žvėryne valgiau kaimynės ožkų sūrį, vedžiojau kelias šunų kartas, su klasės draugais leidausi rogėmis nuo kalnų, per Užgavėnes ėjau su draugėmis kaulyti blynų, girdėjau ledonešį, klausiau promočiutės pasakų ir piešiau prie upės. Tad gal nieko keisto, kad mano santykis su rajonu kiek sentimentalus. Vyras mane dėl to kartais patraukia per dantį – bet aš nekalta, tai to žvėrinčiaus burtai. Kartais galvoju, ar ne stebuklingas sapnas buvo ir tos ožkos pienių pievoj prie kankinės Kotrynos cerkvelės? Dabar vėl gyvenu Žvėryne. Palei tą pienių pievą nutiestu taku dabar dažnai einu jau su savo vaikais.
<…> Keliaujant Žvėrynu sunku nepastebėti, kad daugybė gatvių pavadinta gyvūnų arba kunigaikščių vardais. Čia yra Elnių, Lūšių, Bebrų, Gulbių, Sakalų, kitokių gyvių gatvių; driekiasi Kęstučio, Birutės, Vytauto ir gal mažiau žinomais, bet įmantriais vardais pavadintos gatvės: Traidenio, Treniotos, Vykinto, Liubarto. Ką gatvių vardai kalba mums? Svarstydamos apie tai su sese prieš kelerius metus sukūrėme komiksų ir rašinių knygą „Gatvių susitikimai“. Tikiu, Žvėryno gatvės primena praeiviams istoriją ir galingą gamtos gyvybę – visa tai šalia mūsų, net jei ir nepastebim.
