Šis maždaug valandos maršrutas parengtas šeimoms, ypač tėvams su vaikais vežimėliuose. Kol mažyliai miegos gryname ore, tėvai galės pasigrožėti gamtos perliukais – kalvomis, sraunia Vilnia, įspūdinga atodanga – ir apžiūrėti istorines vietas: piliakalnius, dvarus ir malūnus, patrankų liejyklą.
Po pasivaikščiojimo sužinosite, kodėl ši vietovė pavadinta Belmontu (itališkai Bello monte – „gražus kalnas“). Prie virš Vilnios upės iškilusio apie 50 m aukščio kalno jau nuo XIX a. pr. pradėjo kurtis ištaigingos vilos, veikė smuklė. Vaizdingose Belmonto apylinkėse vilniečiai mielai poilsiaudavo, švęsdavo gegužines, čia rinkdavosi jaunimas. Romantiška aplinka traukė ir poezijos mėgėjus. Vilniaus universiteto studentai filomatai ir filaretai, vadovaujami poeto Adomo Mickevičiaus ir Tomo Zano, Belmonto miške skaitydavo savo kūrinius, diskutuodavo visuomenei aktualiais klausimais. Sukilimų metu (1831 m. ir 1863 m.) į slaptus susirinkimus rinkdavosi sukilėliai. Prie pat Belmonto – jau prieš keturis šimtmečius istoriniuose dokumentuose paminėtos Leoniškės, toliau – Pūčkorių dvaras (dar vadinamas Puškarnia), kunigaikščių laikus menanti patrankų liejykla ir net dinozaurų laikus atidengianti Pūčkorių atodanga.
