Jeigu vaikščiodami mieste ne tik atkreipiate dėmesį į gatves puošiantį meną – grafičius ar neofreskas, bet dar ir sustojate apžiūrėti ar paieškoti užšifruotos žinutės ar idėjos, tuomet šis maršrutas kaip tik jums.
Pasakodami kitiems ar tiesiog galvodami apie Vilnių turbūt nevadiname jo gatvės meno Meka. Tačiau, sutikite, tai dar nereiškia, kad sostinėje nėra nuostabių šio meno pavyzdžių.
Gatvės menas turi maišto, laisvės ir romantikos bruožų. Gimęs iš pasipriešinimo kasdienybei ar akademiškumui, jis vis dar vadintinas viena trapiausių meno formų, nes dažnai atsiranda ant apleistų pastatų, tvorų ar požeminių pėsčiųjų perėjų, kitaip tariant, objektų, kurie bet kada gali būti nugriauti, perdažyti ar suniokoti vandalų. Autoriai, suprasdami, koks trumpaamžis gali būti jų darbas, vis tiek neatsispiria pagundai palikti savo žinią. Iki pirmojo „Vilnius Street Art“ festivalio 2013 metais toks menas atsirasdavo marginalinėse miesto vietose ir dažniausiai apsiribodavo prasmingais arba beprasmiais užrašais (vadinamaisiais tag’ais). Dabar gatvės menas išėjo iš pogrindžio, įsikuria matomose vietose ir užima gerokai didesnius plotus. Darbų daugėja, kartais jie tiesiog dekoratyvūs, kartais labai prasmingi, bet visuomet matomi ir skatinantys praeivius ne praeiti nuleidus galvą, o nusišypsoti, nustebti ar supykti, kitaip tariant, išnirti iš rutinos ir nors akimirką persikelti į kitą pasaulį.
Dairydamiesi ir atidžiai apžiūrinėdami maršruto objektus ne tik smagiai praleisite laiką, bet ir sužinosite daug įdomybių apie Vilniaus gatvės meną ir jo kūrėjus. Labai tikėtina, kad net seniai pažįstami darbai sušvis naujomis spalvomis ir prasmėmis.
