Po Vilnių – slaptais knygų ir knygnešių keliais - Neakivaizdinis Vilnius
Eiti prie pagrindinio turinio
Neakivaizdinis Vilnius Neakivaizdinis Vilnius

Po Vilnių – slaptais knygų ir knygnešių keliais

Atsiversti lietuvišką knygą sostinės parke arba prisėsti ant sėdmaišio skaitykloje po atviru dangumi šiandien, regis, yra savaime suprantamas malonumas. Tačiau taip buvo ne visada. XIX a. pab. – XX a. pr. po Vilnių vingiavo slapti knygų keliai, lietuvių inteligentai ir inteligentės (!) organizavo lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atvežimą iš Mažosios Lietuvos. Spaudos draudimas ir knygnešystė buvo reikšmingas Lietuvos istorijos tarpsnis, neturintis analogų kitose šalyse. Jam skirtas naujasis teminis maršrutas „Slaptas knygų kelias. Vilniaus knygnešių istorijos“.

Paminklas broliams Vileišiams (V. Ribokaitės nuotr.)

Knygnešys prikimšo tris statinaites spaudos, ant viršaus uždėjo per plaštaką sviesto. Stoties žandaras buvo dugną išėmęs, bet sviestas įtarimo nesukėlė. O viena knygnešė žiemą gabeno draudžiamas knygas pasamdžiusi vežiką. Kitas vežikas užkabino, ir rogės su knygomis išvirto vidury miesto, tuoj prisistatė žandaras… Tokios ir panašios istorijos nutiko Vilniuje spaudos draudimo laikotarpiu. 

Maršrutas veda nuo Geležinkelio stoties iki Aušros vartų, kur iš visos Lietuvos suvažiavę maldininkai būdavo slapta aprūpinami draudžiama spauda, nuo Šv. Mikalojaus bažnyčios, kur pogrindinis būrelis „Dvylika Vilniaus apaštalų“ buvo įrengęs slaptą lietuviškų knygų lotyniškais rašmenimis sandėlį, iki Sluškų rūmų, kur buvo kalinami knygnešiai.

Aušros vartai (S. Žiūros nuotr.)

„Tiesa, knygnešių keliai Vilniuje nėra taip ryškiai įminti kaip, tarkim, Suvalkijoje. Tad maršrutas gimė iš informacijos stygiaus, o iš ne jos pertekliaus. Bet tas stygius ir įkvėpė domėtis, ieškoti, skaityti, atrasti, užfiksuoti. Atskleidus vienus kelius, vėrėsi kiti. Vilniaus knygnešių kelias nuo Lietuvos knygnešių skiriasi pirmiausia tuo, kad istorinėje sostinėje prie lietuviškų knygų lotyniškais rašmenimis platinimo labiausiai prisidėjo inteligentija, kuri paskui siekė ir Lietuvos Nepriklausomybės. Man pačiai džiugus atradimas, kad Vilniaus knygnešių kelyje įsimintinas moterų – Felicijos Bortkevičienės, Marijos Šlapelienės, Emilijos Vileišienės – įdirbis Lietuvos labui“, – atkreipia dėmesį maršruto sudarytoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji kalbos tvarkytoja Sigita Bertulienė.

Marijos ir Jurgio Šlapelių knygynas (A. Petkevičienės nuotr.)

Ji atskleidžia, kad mintis sudaryti Vilniaus knygnešių maršrutą kilo, kai Seimas 2026-uosius paskelbė Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus metais, jis ir įkūrė pirmąją nelegalios lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis leidybos ir platinimo organizaciją. Be to, šiemet minimos ir garsiausio knygnešio Jurgio Bielinio 180-osios gimimo metinės (jo gimimo diena – kovo 16-oji – yra paskelbta Knygnešio diena), taip pat Marijos ir Jurgio Šlapelių lietuviško knygyno, Vilniuje veikusio per visas penkias Lietuvos okupacijas, 120-osios metinės. Šios datos įkvėpė pasidomėti knygnešių keliais Vilniuje.

Maršrutą „Slaptas knygų kelias. Vilniaus knygnešių istorijos“ savarankiškiems pasivaikščiojimams rasite ČIA bei nemokamoje mobiliojoje programėlėje „Neakivaizdinis Vilnius“. 

Skaitykite daugiau