Gitanos Vanagaitės vidiniai Markučiai - Neakivaizdinis Vilnius
Eiti prie pagrindinio turinio
Neakivaizdinis Vilnius Neakivaizdinis Vilnius
Gitana Vanagaitė Markučiuose_Vytautės Ribokaitės nuotr.
Literatūra

Gitanos Vanagaitės vidiniai Markučiai

Markučių vietos dvasia

Gitana Vanagaitė – literatūrologė, humanitarinių mokslų daktarė. 

Knygos: „Prasmių raiška Vandos Juknaitės kūryboje“, „Vaižganto asmuo ir kūryba: krikščionybės ir modernybės sąveika“ ir kt. 

Į Markučius verta išsiruošti paieškoti tapybiškos žiemos, filmo vertos gatvės arba žydinčių alyvų. Kalvos, sodai, seni ir nauji namai, ypatingos slaptos gatvelės – jomis veda literatūrologė, knygų autorė Gitana Vanagaitė.

Ypatinga vieta: „Pavasarį sužaliavus kalvoms, Markučius užlieja paukščių čiulbėjimas, alyvų, o paskui liepų kvapas, kartais į kiemą užsuka stirnų šeima, paprastai mama ir du stirniukai.“

Rajono stilius: „Matyt, Markučių vietos dvasiai išskirtinumo teikia kalvotas kraštovaizdis, daug ką atveriantis, bet daug ką ir paslepiantis.“

 


 

Markučių vietos dvasia 

Ilgą laiką Markučiai mano galvoje buvo kone utopinė, nežinia kur ir kokiu pavidalu egzistuojanti vieta, be apčiuopiamų kontūrų, keista ir šiek tiek paslaptinga. Kam nors prakalbus apie šį rajoną, jo pavadinimas visuomet slėpė kažkokią sunkiai įžodinamą potekstę. 

Pirmąkart į šį rajoną užsukau gal prieš dešimt metų, kai pradėjome dairytis sklypo namui. Vėlyvą lapkritį, drebiant šlapiam sniegui, nedrąsiai užvažiavome stačiai į kalną kylančia Belvederio gatve, kurios pavadinimas, išvertus iš italų kalbos, reiškia „gražus vaizdas“. Dabar ten stovi akmeninė moters skulptūra, kurią sukūrė šviesaus atminimo dailininkas Antanas Kmieliauskas, gyvenęs to kalno apačioje, Sibiro gatvėje. Nors nuo viršaus atsivėrė tikrai gražus vaizdas, šlapdriba prie kalnuoto reljefo nepratusį mano protą privertė mąstyti kritiškai. 

Grožis dažniausiai pralaimi pragmatikai, todėl sklypo nusprendėme ieškoti gal ir ne tokioje gražioje, bet praktiškesnėje vietoje ir pavasarėjant jį nusipirkome šalia stataus šlaito, bet slėnyje. O tąkart ant Belvederio gatvės kalno gyvenanti ponia į mano klausimus, kaip jie prasilenkia siauroje neasfaltuotoje gatvelėje ir kaip į ją įvažiuoja pašalus, ramiai atsakė, kad prasilenkti beveik netenka, o užvažiuoti į kalną reikia tiesiog ištvermingesnio automobilio. 

Daugiau https://neakivaizdinisvilnius.lt/straipsniai/markuciu-vietos-dvasia/

Taškinis maršrutas
Tai – laisvos formos maršrutas, kuriame tikslus objektų eiliškumas nenurodytas, tad keliauk taip, kaip patogiausia tau!
Judėjimo būdas
Pėsčiomis

Laisvė improvizuoti!

Tai – laisvos formos maršrutas, kuriame tikslus objektų eiliškumas nenurodytas, tad keliauk taip, kaip patogiausia tau!

Buvęs „Audėjo“ fabrikas

Dar visai neseniai geografinę Markučių pradžią žymėjo 1946 metais pastatytas „Audėjo“ fabrikas,…

Atstatyta alaus darykla

Kitoje buvusio „Audėjo“ pusėje – restauruoti ir moderniu gyvenamuoju kvartalu virtę žydų kilmės…

Veslavo maisto prekių parduotuvė

Jau greitai bus nugriauti ir Markučių slėptuvė-bunkeris, kur 2002–2007 metais veikė garsus…

Sibiro gatvė

Markučių riba eina geležinkelis, kuriuo važiuoja traukiniai Naujosios Vilnios kryptimi. Iš toli…

Senojo grindinio atkarpos

Markučiai pašaliečio akį traukia kontrastais – vienas su kitu sugyvenančiais skirtingais klodais:…

Markučių dvaras

Einant nelabai pėstiesiems patogia Subačiaus gatve, kurią senbuviai vadina „subačiovke“ ir kurios…

Skulptorių namas

Iš esmės didžioji dauguma Markučių gatvių yra slėniuose, jas vieną nuo kitos skiria stačių šlaitų…

Kaukysos upelis

Svarbus ir per Markučius tekantis Kaukysos upelis, kurio vardo kilmė, kaip ir visų vandens…

Prieš išeinant iš rajono

O šiaip žmogaus gyvenimo pilnatvė nelabai priklauso nuo vietos, ją lemia vidaus pasaulis, kuris,…

Naršai telefone?
Geriau išnaršyk sostinę!

Atsisiųsk mobiliąją Neakivaizdinio Vilniaus programėlę – pažink sostinę ir neatrastus jos kampelius.

Papildoma medžiaga