Dešiniajame Neries krante XXI a. atsiradę biurai pasakoja istoriją, kaip prieš pusę amžiaus gimė idėja suformuoti dirbtinę kalvą. Tai ne gamtinis landšaftas, o iš pastatų siluetų susidarantis kalnynas. Tai pasakojimas ne apie rajono įdomiausius objektus, bet architektūrinė kelionė po labiausiai per du dešimtmečius pasikeitusią ir moderniausių sprendimų sulaukiančią visos Lietuvos vietą. Miesto ir verslo ambicijos čia nuolat auga. Atrodo, ji tarsi skirta tik darbui. Visgi šiuolaikinis miestas gali būti ne mažiau įdomus nei istorinis ir jį pažinti privaloma norint tapti savo miesto šeimininkais.
Kaip gamtoje kalnai nebūna sustatyti į vieną liniją, taip pat ir ši kalva turi savus tarpeklius, viršūnes ir nužemėjimus visomis pasaulio kryptimis. Rytuose ji prasideda ties Geležinio Vilko gatve, kyla iš vakarų į rytus iki aukščiausio taško – „Europos“ verslo centro bokšto, už jo staigiai leidžiasi iki Kalvarijų g. Žvelgiant nuo senojo Vilniaus, kalvą erdviškai sudaro trys planai. Arčiausiai mūsų yra dalis iki Konstitucijos pr., kurios centre penkis dešimtmečius karaliavusį „Lietuvos“ viešbutį pakeičia naujasis „Artery“ biuras. Antrame plane stovi pagrindinė kalnagūbrių grandinė – Konstitucijos prospektas. Šiaurinis šlaitas, kurio viename krašte stovi masyvios „Verslo burės“, yra jauniausias. Čia per ateinančius dešimt metų nusimato intensyviausia kalnodara.
Sovietiniais laikais urbanistinė kalva tarnavo visuomeninei, prekybinei ir turistų apgyvendinimo funkcijai. Nepriklausomybės laikais dėmesys atiteko didelėms verslo investicijoms ir biurams, ypač bankams. Ateityje dėmesys pereina gyvenamiesiems aukštybiniams pastatams, kurių čia atsiras ne vienas.
