Ir kartu, ir atskirai – taip galėtume apibūdinti Naujosios Vilnios ir Vilniaus santykį. Nors oficialiai šis rajonas yra neatsiejama Lietuvos sostinės dalis, tačiau dar ne taip seniai tai buvo savarankiškas miestas su didelėmis ambicijomis. Žiloje senovėje palei Vilnią apgyvendinta ir malūnais nusėta teritorija vadinta Rokantiškėmis. Didžiausia paskata plėtrai atsirado vėliau, XIX a. antroje pusėje, kai buvo nutiesti imperiniai geležinkeliai Peterburgas–Varšuva ir Liepoja–Romnai. Gavusi šviežią Novovileisko vardą, gyvenvietė išsyk tapostambiu transporto mazgu, kurį atrado net užsienio kapitalistai, spėriai ėmę statyti įvairiausių pramonės įmonių: metalo liejyklų, siuvyklų, lininių audinių, vinių, dalgių, mielių, odos fabrikų, lentpjūvių, malūnų. Po spartaus augimo 1903 m. tuometė Novovileisko gyvenvietė atsiskyrė nuo Mickūnų valsčiaus ir… tapo atskiru miestu! Vis dėlto savivalda pramoninis miestas galėjo džiaugtis ne taip ilgai – po visokeriopų bandymų apibrėžti Naujosios Vilnios statusą galiausiai 1957 m. ji tapo Vilniaus miesto dalimi. Tiesa, nors administraciniu požiūriu Naujoji Vilnia tėra viena iš daugelio sostinės seniūnijų, šios vietos istorija ir charakteris neeiliniai – įsitikinsite tuo susipažindami su įdomiausiais rajono objektais, kurių čia laikmečiai pažėrė išties gausiai.
Ką sužinosi/pamatysi maršrute:
- kuo ypatingi senųjų Naujosios Vilnios kapinių kryžiai?
- kokio simbolio formos statyta Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninė?
- kiek rajone yra tiltų per Vilnią?
